Žydų gelbėtojai
Bronius PAUKŠTYS (1897–1966)
Gimė 1897 metų vasario 15 d. Kurynės kaime, dabartiniame Šakių rajone.
Bronius šeimoje buvo devintas vaikas. Jo vaikystė prabėgo Kurynėje, kuri anuomet priklausė Zapyškio parapijai. Baigęs mokyklą, Bronius Paukštys įgijo kaimo mokytojo cenzą. Mokytojauti pradėjo 1911 metais savo kaime.
B. Paukštys nuoširdžiai rūpinosi kaimo žmonių švietimu, dirbo ne tik su mokiniais, bet ir su kaimo jaunimu, ruošė jiems kursus; mokė visus, kas tik norėjo išmokti skaityti ir rašyti, platino lietuvišką spaudą. B. Paukštys nevengė ir ūkininkų, dalyvavo jų sueigose, aiškino įstatymus, su užsidegimu puoselėjo Lietuvos nepriklausomybės viltį.
Sulaukęs 28 metų, B. Paukštys, platindamas spaudą, sužinojo apie saleziečius. Ilgai galvojo, ar neišvykus pas juos į Italiją. Susipažinęs su kun. A. Skelčiu, apsisprendė tapti saleziečiu ir 1925 metų rudenį kartu su broliu Juozu ir dar kitais aštuoniais lietuvaičiais, išvyko į Italiją.
Po dviejų metų B. Paukštys buvo priimtas į noviciatą, o 1928 metais tapo saleziečiu. Po to dar du metus tarptautiniame filosofijos institute Turine (Valsaličėje), kartu su kitais aštuoniais lietuvaičiais, studijavo filosofiją.
B. Paukštys, užbaigęs filosofijos studijas, tris metus praktikavosi. Vienerius metus praleido Borgo Manero (Novara) įstaigoje, likusius dvejus – Turine, kur talkino klier. Pranui Petraičiui, redaguojant „Saleziečių Žinias“ lietuvių kalba.
1931–1935 metais B. Paukštys tarptautiniame teologijos institute Turine, kartu su kitais aštuoniais lietuvaičiais, studijavo teologiją. 1935 metų liepos 7 d. buvo įšventintas kunigu.
Kun. B. Paukštys ne tik redagavo, bet ir pats daug rašė. 1929 metais Marijampolės knyginėlis „Šaltinis“ išspausdino jo pirmąjį kūrinį - šešių veiksmų dramą „Sūnus Vėjavaikis“.
1937 metais kun. Bronius Paukštys sugrįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Lietuvos saleziečių centro Vytėnuose administratoriumi. Kartu saleziečių mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Po to kun. Bronius Paukštys vienerius metus apaštalavo saleziečiams pavestoje Saldutiškio parapijoje, iš kur buvo atšauktas į Kauną, į Švenč. Trejybės parapiją.
Iš Kauno grįžo į Vytėnus nuodėmklausio pareigoms. Esant reikalui, atvykdavo į Kauną: vedė rekolekcijas Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, sakė pamokslus įvairiose parapijose, savo galingu balsu visus kviesdamas prie Dievo. Kai 1942 metų pradžioje Kauno Švenč. Trejybės parapijos klebonas kun. dr. Pranas Petraitis buvo paskirtas Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi. kun. Bronius Paukštys tapo Švenč. Trejybės parapijos klebonu.
Vokiečių okupacijos metais kun. Bronius Paukštys užsiėmė ne tik ganytojiška veikla. Jis ėmė drąsiai globoti ir gelbėti žydus. 1980 metais Jeruzalėje pasirodė Grosmano ir Erenburgo „Juodoji knyga“, kurioje paskelbtas poeto Hiršo Ošerovičiaus straipsnis apie kun. Bronių Paukštį.
Jame rašoma, kaip kun, Bronius Paukštys gelbėjo žydus, parūpindamas jiems suklastotus pasus, metrikas. Straipsnyje paminėti jo išgelbėti dr. Taftas, R. Rozencveig, Abraomas Golubas (Avraham Tory) kiti žydai.
Antrojo bolševikmečio pradžioje, 1946 metų rugpjūčio 2 d., kun. Bronius Paukštys buvo suimtas. Kun. Broniui Paukščiui teko iškentėti 10 metų katorgą, kur prarado sveikatą, nors ir buvo augalotas, nuo jaunystės nebijojęs jokio sunkaus darbo. Kun. Bronius Paukštys iš katorgos sugrįžo į tėvynę 1956 metų balandžio 30 d.
1966 m. gruodžio 17 d. kun. Bronius Paukštys mirė Kaune. Palaidotas Sutkuose.
1977 m., jau po mirties, kun. Broniui Paukščiui buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.
Kunigo Broniaus Paukščio biografija sudaryta pagal Kun. Dr. Krizanto Juknevičiaus knygą „Lietuvių Saleziečių istorija“. Kaunas, 2000
Gimė 1897 metų vasario 15 d. Kurynės kaime, dabartiniame Šakių rajone.
Bronius šeimoje buvo devintas vaikas. Jo vaikystė prabėgo Kurynėje, kuri anuomet priklausė Zapyškio parapijai. Baigęs mokyklą, Bronius Paukštys įgijo kaimo mokytojo cenzą. Mokytojauti pradėjo 1911 metais savo kaime.
B. Paukštys nuoširdžiai rūpinosi kaimo žmonių švietimu, dirbo ne tik su mokiniais, bet ir su kaimo jaunimu, ruošė jiems kursus; mokė visus, kas tik norėjo išmokti skaityti ir rašyti, platino lietuvišką spaudą. B. Paukštys nevengė ir ūkininkų, dalyvavo jų sueigose, aiškino įstatymus, su užsidegimu puoselėjo Lietuvos nepriklausomybės viltį.
Sulaukęs 28 metų, B. Paukštys, platindamas spaudą, sužinojo apie saleziečius. Ilgai galvojo, ar neišvykus pas juos į Italiją. Susipažinęs su kun. A. Skelčiu, apsisprendė tapti saleziečiu ir 1925 metų rudenį kartu su broliu Juozu ir dar kitais aštuoniais lietuvaičiais, išvyko į Italiją.
Po dviejų metų B. Paukštys buvo priimtas į noviciatą, o 1928 metais tapo saleziečiu. Po to dar du metus tarptautiniame filosofijos institute Turine (Valsaličėje), kartu su kitais aštuoniais lietuvaičiais, studijavo filosofiją.
B. Paukštys, užbaigęs filosofijos studijas, tris metus praktikavosi. Vienerius metus praleido Borgo Manero (Novara) įstaigoje, likusius dvejus – Turine, kur talkino klier. Pranui Petraičiui, redaguojant „Saleziečių Žinias“ lietuvių kalba.
1931–1935 metais B. Paukštys tarptautiniame teologijos institute Turine, kartu su kitais aštuoniais lietuvaičiais, studijavo teologiją. 1935 metų liepos 7 d. buvo įšventintas kunigu.
Kun. B. Paukštys ne tik redagavo, bet ir pats daug rašė. 1929 metais Marijampolės knyginėlis „Šaltinis“ išspausdino jo pirmąjį kūrinį - šešių veiksmų dramą „Sūnus Vėjavaikis“.
1937 metais kun. Bronius Paukštys sugrįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Lietuvos saleziečių centro Vytėnuose administratoriumi. Kartu saleziečių mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Po to kun. Bronius Paukštys vienerius metus apaštalavo saleziečiams pavestoje Saldutiškio parapijoje, iš kur buvo atšauktas į Kauną, į Švenč. Trejybės parapiją.
Iš Kauno grįžo į Vytėnus nuodėmklausio pareigoms. Esant reikalui, atvykdavo į Kauną: vedė rekolekcijas Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, sakė pamokslus įvairiose parapijose, savo galingu balsu visus kviesdamas prie Dievo. Kai 1942 metų pradžioje Kauno Švenč. Trejybės parapijos klebonas kun. dr. Pranas Petraitis buvo paskirtas Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi. kun. Bronius Paukštys tapo Švenč. Trejybės parapijos klebonu.
Vokiečių okupacijos metais kun. Bronius Paukštys užsiėmė ne tik ganytojiška veikla. Jis ėmė drąsiai globoti ir gelbėti žydus. 1980 metais Jeruzalėje pasirodė Grosmano ir Erenburgo „Juodoji knyga“, kurioje paskelbtas poeto Hiršo Ošerovičiaus straipsnis apie kun. Bronių Paukštį.
Jame rašoma, kaip kun, Bronius Paukštys gelbėjo žydus, parūpindamas jiems suklastotus pasus, metrikas. Straipsnyje paminėti jo išgelbėti dr. Taftas, R. Rozencveig, Abraomas Golubas (Avraham Tory) kiti žydai.
Antrojo bolševikmečio pradžioje, 1946 metų rugpjūčio 2 d., kun. Bronius Paukštys buvo suimtas. Kun. Broniui Paukščiui teko iškentėti 10 metų katorgą, kur prarado sveikatą, nors ir buvo augalotas, nuo jaunystės nebijojęs jokio sunkaus darbo. Kun. Bronius Paukštys iš katorgos sugrįžo į tėvynę 1956 metų balandžio 30 d.
1966 m. gruodžio 17 d. kun. Bronius Paukštys mirė Kaune. Palaidotas Sutkuose.
1977 m., jau po mirties, kun. Broniui Paukščiui buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.
Kunigo Broniaus Paukščio biografija sudaryta pagal Kun. Dr. Krizanto Juknevičiaus knygą „Lietuvių Saleziečių istorija“. Kaunas, 2000