Žydų gelbėtojai
Barkienė Adolfina
BARKIENĖ ADOLFINA
BARKUS KOSTAS
PETRAUSKAS PRANAS
PETRAUSKIENĖ PALMIRA
Jehošua ir Cipora Chaimai su savo vaikais – vyresnėle dukra Rocha, sūnumi Reubenu bei jaunesnėmis dukromis Chaja ir Estera – prieš karą gyveno Darbėnuose. Kaip ir daugelis iš 600 prieškariu Darbėnuose gyvenusių žydų, Chaimų šeima vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę. 1936 m. nuo plaučių uždegimo mirė šeimos galva Jehošua Chaimas. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Sovietų Sąjungos–Vokietijos karui, visa Kretingos apskritis buvo nacių užimta jau pirmąją karo dieną ir netrukus pasidėjo teroras prieš žydus. Naciai ir jų vietiniai talkininkai įsakė žydams prie rūbų prisisiūti geltonus lopus, vertė dirbti įvairius darbus – šluoti gatves, valyti viešuosius tualetus, dirbančius stengėsi pažeminti, mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis. Birželio 27 d. naciams padegus darbėniškio Raizmano namą ir gaisrui išplitus, žydai buvo apkaltinti miestelio padegimu ir suvaryti į turgaus aikštę. Čia nacių karininkai išvedė iš minios Mordechajų Blochą ir jį sušaudė, o rabinas Iseras Vaisbordas buvo užmuštas lazdomis ir šautuvų buožėmis. 1941 birželio 29 d. apie 150 Darbėnų žydų vyrų, tarp jų ir Reubenas Chaimas buvo nuvesti už miestelio ir sušaudyti pamiškėje prie kelio į Palangą. Daugiau nei 400 moterų, vaikų ir senyvo amžiaus vyrų tos pačios dienos vakare buvo suvaryti į miestelio sinagogą, saugomą vietinių policininkų.
Miestelio ir apylinkių gyventojai užjautė sinagogoje įkalintus žydus –atnešdavo jiems maisto, o kai kurie, nujausdami tragišką žydų likimą, skatino ištrūkti iš sinagogos, siūlė pagalbą ir prieglobstį. Tarp jų buvo ir Būtingėje gyvenusi Palmira Petrauskienė. Prieškariu ji dažnai lankydavosi Darbėnuose, apsipirkdavo žydų parduotuvėse, gerai pažinojo ir Chaimų šeimą. Pasibaisėjusi nacių ir jų vietinių talkininkų vykdytomis nekaltų žmonių žudynėmis, ji pažadėjo seserims Chaimaitėms padėti, jei tik joms pavyktų pabėgti nuo budelių. Rugsėjo viduryje, budeliams ruošiantis likusių gyvų žydų egzekucijai, Chaja ir Estera Chaimaitės naktį pabėgo iš sinagogos ir, eidamos palei Darbėnų–Šventosios geležinkelį, pasiekė Būtingėje gyvenusius Palmirą ir Praną Petrauskus. Sinagogoje likusi Chajos ir Esteros motina Cipora Chaimienė, vyresnioji sesuo Rocha su dviem mažamečiais vaikais buvo nužudyti Baltojo kalno miške. Petrauskai pasiryžo išgelbėti beviltiškoje padėtyje atsidūrusias seseris Chaimaites. Praleidę kelis neramius mėnesius Būtingėje, Petrauskai nusprendė slapstomas žydaites perkelti pas Prano seserį Adolfiną Barkienę, gyvenusią Daujotų k., Skuodo rajone, kur šalia miško esančioje Petrauskų šeimos gimtojoje sodyboje Chajai ir Esterai gyventi buvo saugiau. Vienu metu šioje sodyboje gyveno net 12 žmonių, kelios Petrauskų giminės kartos: Adolfina Petrauskaitė-Barkienė su vyru Kostu Barkumi ir sūnumi Vaclovu, Pranas ir Palmira Petrauskai su savo vaikais Vincu ir Vladu, Prano ir Adolfinos tėvai, o tarp jų ir Petrauskų-Barkų šeimų globotinės – Chaja ir Estera Chaimaitės. Seserys buvo pavadintos lietuviškais vardais: Chaja tapo Zuzana, o Estera – Maryte. Joms rūsyje buvo įrengta slėptuvė, taip pat slapta kamaraitė už rūbų spintos. Teko slapstytis ir daržinėje bei miške įrengtame bunkeryje. Didžiąją paslaptį apie slapstomas merginas 3 metus saugojo visi Petrauskų-Barkų šeimos nariai, taip pat ir vaikai. Naciams pasitraukus iš Lietuvos, seserys Chaimaitės apsigyveno Klaipėdoje, ištekėjo. Chaja tapo Brezingeriene, Estera – Varpoliene. Chajos šeima susilaukė 4 vaikų ir 1961 m. išvyko gyventi į Šiaulius, iš kur 1972 m. išvyko į Izraelį. Esteros šeima, susilaukusi 2 vaikų, 1961 m. paliko Klaipėdą, apsigyveno Vilniuje, Seserų Chaimaičių šeimos neužmiršo gimtųjų Darbėnų, lankė artimųjų žūties vietas ir savo gelbėtojų Petrauskų-Barkų šeimas iki pat išvykimo į Izraelį 1972 m.
BARKUS KOSTAS
PETRAUSKAS PRANAS
PETRAUSKIENĖ PALMIRA
Jehošua ir Cipora Chaimai su savo vaikais – vyresnėle dukra Rocha, sūnumi Reubenu bei jaunesnėmis dukromis Chaja ir Estera – prieš karą gyveno Darbėnuose. Kaip ir daugelis iš 600 prieškariu Darbėnuose gyvenusių žydų, Chaimų šeima vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę. 1936 m. nuo plaučių uždegimo mirė šeimos galva Jehošua Chaimas. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Sovietų Sąjungos–Vokietijos karui, visa Kretingos apskritis buvo nacių užimta jau pirmąją karo dieną ir netrukus pasidėjo teroras prieš žydus. Naciai ir jų vietiniai talkininkai įsakė žydams prie rūbų prisisiūti geltonus lopus, vertė dirbti įvairius darbus – šluoti gatves, valyti viešuosius tualetus, dirbančius stengėsi pažeminti, mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis. Birželio 27 d. naciams padegus darbėniškio Raizmano namą ir gaisrui išplitus, žydai buvo apkaltinti miestelio padegimu ir suvaryti į turgaus aikštę. Čia nacių karininkai išvedė iš minios Mordechajų Blochą ir jį sušaudė, o rabinas Iseras Vaisbordas buvo užmuštas lazdomis ir šautuvų buožėmis. 1941 birželio 29 d. apie 150 Darbėnų žydų vyrų, tarp jų ir Reubenas Chaimas buvo nuvesti už miestelio ir sušaudyti pamiškėje prie kelio į Palangą. Daugiau nei 400 moterų, vaikų ir senyvo amžiaus vyrų tos pačios dienos vakare buvo suvaryti į miestelio sinagogą, saugomą vietinių policininkų.
Miestelio ir apylinkių gyventojai užjautė sinagogoje įkalintus žydus –atnešdavo jiems maisto, o kai kurie, nujausdami tragišką žydų likimą, skatino ištrūkti iš sinagogos, siūlė pagalbą ir prieglobstį. Tarp jų buvo ir Būtingėje gyvenusi Palmira Petrauskienė. Prieškariu ji dažnai lankydavosi Darbėnuose, apsipirkdavo žydų parduotuvėse, gerai pažinojo ir Chaimų šeimą. Pasibaisėjusi nacių ir jų vietinių talkininkų vykdytomis nekaltų žmonių žudynėmis, ji pažadėjo seserims Chaimaitėms padėti, jei tik joms pavyktų pabėgti nuo budelių. Rugsėjo viduryje, budeliams ruošiantis likusių gyvų žydų egzekucijai, Chaja ir Estera Chaimaitės naktį pabėgo iš sinagogos ir, eidamos palei Darbėnų–Šventosios geležinkelį, pasiekė Būtingėje gyvenusius Palmirą ir Praną Petrauskus. Sinagogoje likusi Chajos ir Esteros motina Cipora Chaimienė, vyresnioji sesuo Rocha su dviem mažamečiais vaikais buvo nužudyti Baltojo kalno miške. Petrauskai pasiryžo išgelbėti beviltiškoje padėtyje atsidūrusias seseris Chaimaites. Praleidę kelis neramius mėnesius Būtingėje, Petrauskai nusprendė slapstomas žydaites perkelti pas Prano seserį Adolfiną Barkienę, gyvenusią Daujotų k., Skuodo rajone, kur šalia miško esančioje Petrauskų šeimos gimtojoje sodyboje Chajai ir Esterai gyventi buvo saugiau. Vienu metu šioje sodyboje gyveno net 12 žmonių, kelios Petrauskų giminės kartos: Adolfina Petrauskaitė-Barkienė su vyru Kostu Barkumi ir sūnumi Vaclovu, Pranas ir Palmira Petrauskai su savo vaikais Vincu ir Vladu, Prano ir Adolfinos tėvai, o tarp jų ir Petrauskų-Barkų šeimų globotinės – Chaja ir Estera Chaimaitės. Seserys buvo pavadintos lietuviškais vardais: Chaja tapo Zuzana, o Estera – Maryte. Joms rūsyje buvo įrengta slėptuvė, taip pat slapta kamaraitė už rūbų spintos. Teko slapstytis ir daržinėje bei miške įrengtame bunkeryje. Didžiąją paslaptį apie slapstomas merginas 3 metus saugojo visi Petrauskų-Barkų šeimos nariai, taip pat ir vaikai. Naciams pasitraukus iš Lietuvos, seserys Chaimaitės apsigyveno Klaipėdoje, ištekėjo. Chaja tapo Brezingeriene, Estera – Varpoliene. Chajos šeima susilaukė 4 vaikų ir 1961 m. išvyko gyventi į Šiaulius, iš kur 1972 m. išvyko į Izraelį. Esteros šeima, susilaukusi 2 vaikų, 1961 m. paliko Klaipėdą, apsigyveno Vilniuje, Seserų Chaimaičių šeimos neužmiršo gimtųjų Darbėnų, lankė artimųjų žūties vietas ir savo gelbėtojų Petrauskų-Barkų šeimas iki pat išvykimo į Izraelį 1972 m.