Žydų gelbėtojai
Stankevič (Stankiewicz) Veronika
Veronika Stankevič ir Julija Stanielko
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Veronika Stankevič ir Julija Stanielko dirbo Vilniuje, Žabinskių šeimoje. Julija Stanielko dirbo namų šeimininke, kai tuo tarpu Veronika Stankevič dirbo aukle ir prižiūrėjo Žabinskių dukrytę, Sulamitą (1928).
Vokiečiams okupavus Vilnių, šios dvi moterys padėjo Žabinskių šeimai. Kai buvo vykdomos akcijos, Veronika Stankevič paslėpdavo Sulamitą savo vieno kambario bute, Vilniaus priemiestyje, kur taip pat gyveno ir Veronikos mama. Sulamita savo auklės bute būdavo slepiama periodiškai, kiekvieną sykį po kelias savaites, po to vėl sugrįždavo pas savo tėvus į getą.
Julija Stanielko susitarusi su Žabinskiu, persikėlė gyventi į jų namus, už geto ribų. Todėl Julija Stanielko, gyvendama Žabinskių šeimos namuose visą nacių okupacijos laikotarpį, pardavinėjo namuose esančius daiktus ir nupirkdavo jiems maisto. Tokia Julijos Stanielko pagalba padėjo išgyventi šiai šeimai.
Kai buvo likviduojamas Vilniaus getas Sulamitą išvežė į Latviją, vėliau į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Tačiau ji išgyveno, ir po išvadavimo, 1945 metais grįžo į Lietuvą. Po karo Sulamita palaikė ryšius su savo gelbėtojais. 1989 metais ji emigravo į Kanadą.