Žydų gelbėtojai
Butkienė Petronė
ANTANAS PIKČIŪNAS
JULIJA PIKČIŪNIENĖ
ONA STASIŪNAITIENĖ
JUOZAS STASIŪNAITIS
Antrojo pasaulinio karo metais ūkininkas Antanas Pikčiūnas su žmona Julija ir trimis dukromis gyveno Drebulynės kaime, Jurbarko rajone.
1943 m. Antano Pikčiūno pažįstamas eržvilkietis paprašė jo laikinai priglausti tris žydus. Prieš kelis mėnesius buvęs šakiškis Icchakas Filcas (Filtz) ir Kauno kailininko duktė Rachelė Drukmanaitė (vėliau Filtz) bei jų draugė 21 metų Kauno mokytojo duktė Chaviva Meriašaitė (vėliau Liberman), padedant Petronei Butkienei, pabėgo iš Kauno geto. Kurį laiką visi trys slapstėsi Jono Zarono ir kitų draugiškų ūkininkų šeimose. Tačiau, gresiant nuolatiniams pavojams, pabėgėliams teko ieškoti saugesnės slėptuvės. Nors buvo neturtingi, Julija ir Antanas Pikčiūnai priėmė tris persekiojamus žmones po savo stogu ir dalijosi su jais maistu. Pamiškėje, netoli namų, įrengė bunkerį, kuriame pabėgėliai slapstėsi dienomis, vasarą jie dažniausiai būdavo miške, tik vakarais pareidavo pas Pikčiūnus pavalgyti, taip pat gaudavo maisto išsinešti. 1944 m. prie Pikčiūnų gelbėjamųjų prisidėjo Icchako Filco pusseserė Šeina Aleksandrovičiūtė (vėliau Jaffa Brindt), Šakių pirklio duktė, gimusi 1923 metais. Mergina pabėgo iš Kauno geto jo likvidacijos išvakarėse. Julijai ir Antanui Pikčiūnams visą laiką padėjo geri pažįstami Juozas ir Ona Stasiūnaičiai iš netolimo Velėniškių kaimo. Stasiūnaičiai savo sodyboje slėpė Elijaševičių šeimą. Kadangi Stasiūnaitis buvo labiau pasiturintis, jis atveždavo maisto ir pas Pikčiūną besislapstantiems žmonėms.
1944 m. spalį regioną užėmė Raudonoji armija. Po metų visi Pikčiūnų ir Stasiūnaičių išgelbėtieji žydai emigravo iš Lietuvos. Beveik 50 metų jie buvo praradę ryšius su gelbėtojais. Tik po 1990 metų gelbėtojų ir išsigelbėjusiųjų šeimos atnaujino ryšius. 1997 m. svečiuose pas Jaffą Brindt Netanijoje, Izraelyje, lankėsi Albina Pikčiūnaitė-Konstantinavičienė su sūnumi.
Antanas Pikčiūnas, Julija Pikčiūnienė, Juozas Stasiūnaitis 1995 m., Ona Stasiūnaitienė 2004 m. pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
JULIJA PIKČIŪNIENĖ
ONA STASIŪNAITIENĖ
JUOZAS STASIŪNAITIS
Antrojo pasaulinio karo metais ūkininkas Antanas Pikčiūnas su žmona Julija ir trimis dukromis gyveno Drebulynės kaime, Jurbarko rajone.
1943 m. Antano Pikčiūno pažįstamas eržvilkietis paprašė jo laikinai priglausti tris žydus. Prieš kelis mėnesius buvęs šakiškis Icchakas Filcas (Filtz) ir Kauno kailininko duktė Rachelė Drukmanaitė (vėliau Filtz) bei jų draugė 21 metų Kauno mokytojo duktė Chaviva Meriašaitė (vėliau Liberman), padedant Petronei Butkienei, pabėgo iš Kauno geto. Kurį laiką visi trys slapstėsi Jono Zarono ir kitų draugiškų ūkininkų šeimose. Tačiau, gresiant nuolatiniams pavojams, pabėgėliams teko ieškoti saugesnės slėptuvės. Nors buvo neturtingi, Julija ir Antanas Pikčiūnai priėmė tris persekiojamus žmones po savo stogu ir dalijosi su jais maistu. Pamiškėje, netoli namų, įrengė bunkerį, kuriame pabėgėliai slapstėsi dienomis, vasarą jie dažniausiai būdavo miške, tik vakarais pareidavo pas Pikčiūnus pavalgyti, taip pat gaudavo maisto išsinešti. 1944 m. prie Pikčiūnų gelbėjamųjų prisidėjo Icchako Filco pusseserė Šeina Aleksandrovičiūtė (vėliau Jaffa Brindt), Šakių pirklio duktė, gimusi 1923 metais. Mergina pabėgo iš Kauno geto jo likvidacijos išvakarėse. Julijai ir Antanui Pikčiūnams visą laiką padėjo geri pažįstami Juozas ir Ona Stasiūnaičiai iš netolimo Velėniškių kaimo. Stasiūnaičiai savo sodyboje slėpė Elijaševičių šeimą. Kadangi Stasiūnaitis buvo labiau pasiturintis, jis atveždavo maisto ir pas Pikčiūną besislapstantiems žmonėms.
1944 m. spalį regioną užėmė Raudonoji armija. Po metų visi Pikčiūnų ir Stasiūnaičių išgelbėtieji žydai emigravo iš Lietuvos. Beveik 50 metų jie buvo praradę ryšius su gelbėtojais. Tik po 1990 metų gelbėtojų ir išsigelbėjusiųjų šeimos atnaujino ryšius. 1997 m. svečiuose pas Jaffą Brindt Netanijoje, Izraelyje, lankėsi Albina Pikčiūnaitė-Konstantinavičienė su sūnumi.
Antanas Pikčiūnas, Julija Pikčiūnienė, Juozas Stasiūnaitis 1995 m., Ona Stasiūnaitienė 2004 m. pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.