Žydų gelbėtojai
Vainauskas Aleksandras
Avivos vyro Juozo Gilio pasakojimas:
Aviva gimė 1940 m. ir būdama maža mergytė pateko į Kauno getą. Per Didžiąją akciją ir vėliau Aviva labai sirgo, jos mama tada sakė, kad jau geriau ji mirtų sava mirtimi nei nuo vokiečių rankos. Jos tėvas gydytojas Felleris buvo pasiryžęs padaryti viską, kad tik ji pasveiktų. Jis turėjo šiokių tokių vaistų ir pagydė dukterį. Tačiau nuo tada vienas Avivos širdies vožtuvas dirba prasčiau, šiandien ši problema dar padidėjusi.
Sužinojęs, kad bus vykdoma vaikų medžioklė, Avivos tėvas nuėjo pasikalbėti su Žydų tarybos viršininku gydytoju Elkesu, tačiau jo nerado namie. Gydytojas Felleris paprašė Elkeso žmonos pagalbos išnešant jo dukrą iš geto į saugią vietą. Ši atsakė: „Kas laukia visų vaikų, tas ir tavo dukros.“ Jos pasakymas, be abejonės, teisingas, jis pabrėžia, kad Dievo akivaizdoje mes visi lygūs, tačiau Avivos tėvui šie žodžiai tuomet atrodė žiaurūs ir negailestingi. Jie paliko širdyje gilią žaizdą, ilgai negalėjo jų pamiršti. Jis nenurimo, kol išėjo į miestą su darbo grupe ir susisiekė su scenografu Aleksandru Vainausku, kurio vaikus buvo neatlygintinai gydęs prieš karą. Paprašyti paslėpti Avivą, Aleksandras su žmona Onute iš karto sutiko. Per tvoros plyšį Aviva buvo išnešta iš geto ir nugabenta į Šančius.
1972 m. mes su Aviva su dukra Simona ir mano mama emigravome į Izraelį. Čia ėjau labai atsakingas pareigas. Įstojau į Ha Avoda (Darbo) partiją, buvau jos aktyvus narys. Šiandien esu pensininkas, politiniame gyvenime nebedalyvauju. Aviva tapo medicinos seserimi ir dirbo Izraelyje pagal specialybę.
Iš Išgelbėti bulvių maišuose
50 Kauno geto vaikų istorijų
Parengė Solomonas Abramovičius ir Jakovas Zilbergas
2012, Natanija, Izraelis
Šiaurės Jeruzalė, Vilnius, 2014
Aviva gimė 1940 m. ir būdama maža mergytė pateko į Kauno getą. Per Didžiąją akciją ir vėliau Aviva labai sirgo, jos mama tada sakė, kad jau geriau ji mirtų sava mirtimi nei nuo vokiečių rankos. Jos tėvas gydytojas Felleris buvo pasiryžęs padaryti viską, kad tik ji pasveiktų. Jis turėjo šiokių tokių vaistų ir pagydė dukterį. Tačiau nuo tada vienas Avivos širdies vožtuvas dirba prasčiau, šiandien ši problema dar padidėjusi.
Sužinojęs, kad bus vykdoma vaikų medžioklė, Avivos tėvas nuėjo pasikalbėti su Žydų tarybos viršininku gydytoju Elkesu, tačiau jo nerado namie. Gydytojas Felleris paprašė Elkeso žmonos pagalbos išnešant jo dukrą iš geto į saugią vietą. Ši atsakė: „Kas laukia visų vaikų, tas ir tavo dukros.“ Jos pasakymas, be abejonės, teisingas, jis pabrėžia, kad Dievo akivaizdoje mes visi lygūs, tačiau Avivos tėvui šie žodžiai tuomet atrodė žiaurūs ir negailestingi. Jie paliko širdyje gilią žaizdą, ilgai negalėjo jų pamiršti. Jis nenurimo, kol išėjo į miestą su darbo grupe ir susisiekė su scenografu Aleksandru Vainausku, kurio vaikus buvo neatlygintinai gydęs prieš karą. Paprašyti paslėpti Avivą, Aleksandras su žmona Onute iš karto sutiko. Per tvoros plyšį Aviva buvo išnešta iš geto ir nugabenta į Šančius.
1972 m. mes su Aviva su dukra Simona ir mano mama emigravome į Izraelį. Čia ėjau labai atsakingas pareigas. Įstojau į Ha Avoda (Darbo) partiją, buvau jos aktyvus narys. Šiandien esu pensininkas, politiniame gyvenime nebedalyvauju. Aviva tapo medicinos seserimi ir dirbo Izraelyje pagal specialybę.
Iš Išgelbėti bulvių maišuose
50 Kauno geto vaikų istorijų
Parengė Solomonas Abramovičius ir Jakovas Zilbergas
2012, Natanija, Izraelis
Šiaurės Jeruzalė, Vilnius, 2014