Žydų gelbėtojai

Ragauskis Ignas

IGNAS RAGAUSKIS

Ignas Ragauskis mokėsi Palangos progimnazijoje, 1909 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, ją baigė 1914 metais. Tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu, dirbo įvairiose parapijose. Nuo 1938 metų buvo Vyžuonų parapijos vikaras.
Kunigą Igną Ragauskį pirmomis karo dienomis sukrėtė atviras, ciniškas žydų naikinimas Lietuvoje. Sakydamas pamokslą Vyžuonų bažnyčioje 1941-ųjų liepos viduryje, kunigas Ignas Ragauskis viešai pasmerkė žydų žudikus. Jis klausė susirinkusių parapijiečių, kodėl nesilaikoma vieno pagrindinių Dievo įsakymų: Nežudyk. I. Ragauskis ragino parapijiečius jokiais būdais neprisidėti prie nekaltų žmonių žudynių, nepamiršti ir laikytis elementarių žmoniškumo taisyklių. Šie kunigo Igno Ragauskio žodžiai pasiekė vietinių baltaraiščių ausis. Paaiškėjus, kad kunigas Ignas Ragauskis padėjo slėptis kelioms žydėms, kunigą suėmė ir pasodino į Utenos kalėjimą.
1941-aisiais rugpjūčio 7 dieną kartu su 500 žydų Rašės šile prie Utenos buvo sušaudytas ir kunigas Ignas Ragauskis, išdrįsęs atviro smurto dienomis užtarti nekaltai žudomus žmones.
Iš kanauninko Petro Raudos, 1940–1944 metais Utenos klebono, prisiminimų: Skaudus buvo žydų klausimas. Pradžioje visus suvarė į getą, varydavo į darbus. Paskiau išskyrė silpnuosius, vaikus ir, nuvarę prie Rašės miškelio, sušaudė. Ten jų buvo keturi tūkstančiai su viršum. Tarp jų buvo kun. Ignas Ragauskis ir Daugailių parapijos prokuroras. Tai buvo šiurpi, tamsi diena. Mėginau kalbėtis su komendantu, sakėsi čia esąs bejėgis... (Kan. Petras Rauda. Nesuprantami mums, Viešpatie, Tavo keliai. Atsiminimai. Katalikų Akademija. 2000, p. 173).
1944 metų lapkritį, praėjus porai dienų po Valstybinės komisijos atliktos masinių žudynių aukų ekshumacijos, kunigo Igno Ragauskio palaikai buvo perlaidoti į Utenos senąsias kapines. Iš kanauninko Petro Raudos prisiminimų: Po poros dienų atėjo pas mane saugumietis ir pranešė, kad rytojaus dieną atveš kun. I. Ragauskio, kurį sušaudė su žydais, lavoną, ir paprašė palaidoti kapinėse. Žinoma, sutikau ir, apsitaisęs liturginiais drabužiais, nuėjau pasitikti. Giedodami psalmes, atėjome į bažnyčią. Atlaikiau šv. Mišias, pasakiau pamokslą. Buvo susirinkę žmonių, ir su procesija nužygiavome į kapines, ten jį palaidojome šalia vieno klebono. Man pačiam teko išklausyti kun. I. Ragauskį išpažinties tą baisią egzekucijos dieną... (Kan. Petras Rauda. Nesuprantami mums, Viešpatie, Tavo keliai. Atsiminimai. Katalikų Akademija. 2000, p. 190).

Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija