Žydų gelbėtojai

       Anelė Skirvainytė gimė Pakruojo rajone, Rozalimo valsčiuje, Butnalaukio kaime. Prieškariu ji persikėlė į Šiaulius ir dirbo Lietuvos kariuomenės kapitono Jono Franko ir jo žmonos Lidijos Frankienės (Šapiraitės) namuose jų dukros Ritos aukle. Deja, Frankų šeimą ištiko didelė bėda – Lidija Frankienė susirgo nepagydoma liga ir liko paralyžiuota. Anelė Skirvainytė tapo atsidavusia, rūpestinga Lidijos slauge. Sovietams okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenės kapitoną Joną Franką areštavo, kankino ir įkalino, o 1941 metų birželio 14 dieną išvežė į lagerį Norilske, Rusijoje. Vėliau perkėlė į Siblago lagerį Kemerovo srityje, ten 1944 metų gruodžio 28 dieną Jonas Frankas ir buvo nužudytas. Tuo metu jam buvo 44 metai. (Iš Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m., t. 3, p. 119, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003). Pagrindine Lidijos Frankienės globėja ir gelbėtoja nuo pat pirmųjų nacių okupacijos dienų iki gyvenimo pabaigos (1949 m.) tapo mažosios Ritos auklė Anelė Skirvainytė.
       Šių dienų sulaukusi JAV gyvenanti Rita Frank prisimena, kad prasidėjus nacių okupacijai, tik Anelės Skirvainytės dėka ji ir jos mama liko gyvos. Artėjant frontui ir intensyvėjant bombardavimui, Šiauliuose likti pasidarė nesaugu, todėl Lidija Frankienė su dukra Rita ir Anele Skirvainyte nusprendė ieškoti saugesnės vietos. Kai jos jau buvo už miesto, prasidėjo susišaudymas iš abiejų fronto pusių. Kadangi buvo paralyžiuota, Lidija paprašė paguldyti ją ant žemės, o Anelei su Rita liepė pasislėpti nuo kulkų griovyje. Didelėmis pastangomis Lidijai taip pat pavyko nušliaužti iki griovio, tad tą kartą visos trys liko gyvos ir nesužeistos.
       Lidija dėl ligos pati nebegalėjo rūpintis dukra, o Ritos tėvas kapitonas Jonas Frankas kalėjo sovietų lageriuose, tad Ritą karo metais įsidukrino kapitono Jono Franko sesuo Ksavera Žilinskienė (Frankaitė) su vyru, medicinos mokslų daktaru Jurgiu Žilinsku. Vyriausias Jurgio Žilinsko brolis Mykolas Žilinskas išvežė Ritą Frankaitę iš Šiaulių ir slapta nugabeno į Ksaveros ir Jurgio Žilinskų dvarą Vaiškoniuose netoli Kėdainių. Tai darydamas jis rizikavo savo ir savo šeimos narių gyvybe. Mykolas Žilinskas ir toliau palaikė ryšį su Lidija Frankiene, padėjo jai kuo galėdamas ir išsaugojo Ritos Frankaitės ir jos motinos Lidijos paslaptį. Kelias savaites praleidusi Žilinskų dvare Vaiškoniuose, Rita vieną šaltą žiemos naktį buvo pervežta pas savo naujus įtėvius Ksaverą ir Jurgį Žilinskus į Vilnių ir tapo Rita Žilinskaite.
       1944 metais bėgančiai nacistinei armijai artėjant prie Šiaulių, kartu su kitais pabėgėliais iš Lietuvos pasitraukė ir Žilinskai su įdukra Rita Frank ir Žilinskų išgelbėta jos pussesere Lėja Rosenfeld (Liucija Statkevičiūte). Lietuvoje likusią nepagydomai sergančią Ritos Frankaitės motiną Lidiją Frankienę iki pat mirties slaugė ir globojo Anelė Skirvainytė.
       Nacių okupacijos metais Anelė Skirvainytė gelbėjo ir daugiau žydų, kai kuriuos ji gerai pažinojo dar iš prieškario laikų. Tam tikru momentu Anelė gyveno Šiauliuose Sarai Ronder priklaususiame name, buvo Ronderių namų tvarkytoja ir ilgainiui labai prisirišo prie šios šeimos, net išmoko jidiš kalbą. Kai 1944-ųjų liepos pradžioje naciai pradėjo rengtis likviduoti Šiaulių getą ir deportuoti likusius Šiaulių geto kalinius, Ronderių sūnėnui Zeligui Gilinskiui liepos 12 dieną pavyko pabėgti iš geto. Jis atėjo į avalynės parduotuvę, kurioje dirbo Anelė. Ji apsidžiaugė pamačiusi berniuką ir tuojau pat parsivedė jį į savo butą. Iš pradžių Anelė Zeligą slėpė vonios kambaryje. Bet artėjant frontui, sovietai vis dažniau bombardavo Šiaulius, todėl Anelė nusprendė berniuką išvežti pas savo gimines į Kužius. Nuvykti į Kužius buvo nelengva, nes pakeliui bėgliai vis sutikdavo patruliuojančius nacius, bet ryžtingai nusiteikusiai sumaniajai Anelei pavyko sėkmingai pasiekti tikslą. Pirmąją naktį Anelė neleido Zeligui eiti į kaimą, nusprendė pirmiausia pati patikrinti, ar tikrai yra saugu, ar pas giminaičius nėra užsukę įtartinų asmenų. Zeligas tą naktį praleido saugioje vietoje lauke, o iš ryto Anelė atėjo jo pasiimti. Įžengęs į Anelės giminaičių namus, Zeligas be galo nustebo pamatęs draugus ir pažįstamus iš Šiaulių geto. Naciams pasitraukus iš Šiaulių, visi Šiaulių geto pabėgėliai grįžo į miestą. Zeligas Gilinskis buvo labai dėkingas savo gelbėtojai Anelei Skirvainytei ir stengėsi kuo galėdamas jai padėti, o kai repatrijavo į Izraelį, susirašinėjo su Anele iki pat jos mirties 1974 metais. Jis labai gedėjo Anelės ir stengėsi įamžinti jos atminimą. Todėl 1980 metais Jad Vašem Anelė Skirvainytė buvo pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole.
       Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Lietuvą iš JAV atvyko Lidijos ir Jono Frankų dukra, karo metais Jurgio ir Ksaveros Žilinskų įdukrinta ir išgelbėta Rita Frank. Ji susitiko su Anelės Skirvainytės anūke Vida Ščeponiene (Vida ter Horst), kartu su ja aplankė savo motinos kapą senosiose Šiaulių miesto kapinėse, pasidalijo vaikystės prisiminimais apie tėvus – motiną Lidiją Frankienę ir tėvą, Lietuvos armijos kapitoną Joną Franką, taip pat apie auklę Anelę Skirvainytę.
       Ritos Frank atsiminimai „Mūsų gyvenimas kartu“ apie vaikystę, tėvus, stebuklingą išsigelbėjimą karo metais ir dramatišką, kupiną pavojų pasitraukimą iš Lietuvos su įtėviais Jurgiu ir Ksavera Žilinskais publikuoti 2005 metais Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistoje Jurgio Žilinsko knygoje Atsiminimai.
       2025 metų ceremonijos metu Anelei Skirvainytei buvo įteiktas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.