Žydų gelbėtojai
Miriam ir Maušas Blatai
Miriam Todesaitė, kilusi iš Panevėžio, baigusi gimnaziją studijavo mediciną Prahoje ir Italijoje. Mauša Blatas, kilęs iš Ukmergės, baigęs Kauno Medicinos Institutą dirbo Telšių ligoninėje terapeutu. Ten jis sutiko jauną gydytoją Miriam ir jie sukūrė šeimą Telšiuose. 1940 m. jiems gimė dukra Liba. Prieš pat karą iš Panevėžio į Telšius atvažiavo Miriam motina Chaja Todesienė. Prasidėjus karui, Chajos vyras Aharonas, kuris pasiliko Panevėžyje, buvo išvežtas į Šiaulius ir ten nužudytas.
1941 m. rudenį Maušą ir Miriam Blatus, jų pusantrų metų dukrelę Libą ir Miriam motina Chają Todesienę Telšių gete susirado Juozas Straupis, jiems nepažįstamas žmogus. Ryšiai su juo buvo užmegzti padedant Faktorių šeimai, kurią Juozas Straupis jau buvo paslėpęs. Prieš pat sunaikinant Telšių getą Juozas Straupis naktimis, arkliais pakinkytame vežime, paslėpęs po šiaudais ir antklodėmis pervežė Blatų šeimą į savo sodybą Šarnelės kaime, netoli Žemaičių Kalvarijos.
Iš Jadvygos Blažienės (Stulpinaitės) prisiminimų:
1942 m. vasaros pabaigoje gydytoja Miriam Blatienė slėptuvėje pagimdė dukrą. Mano mama Ona Stulpinienė, nors ir pati netrukus turėjo gimdyti, ryžosi paimti mergaitę pas save ir auginti kaip savo vaiką. Paimti buvo lengviau negu oficialiai įdukrinti. Reikėjo valsčiuje papasakoti apie rastą vaiką: mano tėvelis, Boleslovas Stulpinas, kaip dievobaimingas žmogus, negalįs palikti vaiko pražūčiai. Be to, ir jo žmona laukiasi kūdikio, tad šio Dievo siųsto kūdikėlio atsisakymas galįs atnešti namams nelaimę, ir t.t. Išklausė jį, tikriausiai patikėjo ir pasakė: „Daryk, kaip išmanai“ /.../. Gruodžio mėnesį mama pagimdė ir mane. Taip mudvi su Juze (tokį vardą davė Izraelai – Juzefa) augom kartu kaip seserys, kol pasibaigė karas.
Iš Miriam Blatienės prisiminimų:
Mano dukrelė Liba, kurią Stanislava Dausinienė slėpė Telšiuose, pateko į bėdą. Kažkas įskundė, kad tai žydų vaikas. Dausinienės namuose padarė kratą ir „suėmė“ trejų metų vaiką. Bet Stanislava Dausinienė nepaliko savo mažos globotinės, o kartu su vaiku nuėjo į kalėjimą. Apie šią nelaimę buvo pranešta Juozui Straupiui. Jis tuoj pat nuvyko į Telšius. Jo ir Stanislavos Dausinienės pastangomis vaikas nebuvo sušaudytas ir paliktas „iki asmens išaiškinimo“ (Stanislava Dausinienė buvo pasakiusi, kad vaikas jai buvo primestas). Kai Raudonoji Armija išlaisvino Šiaulius, Telšiuose kilo panika, kalėjimo sargai pabėgo ir atidarė kalėjimą. Stanislava Dausinienė paėmė vaiką ir pabėgo pas Juozą Straupį į Šarnelės kaimą. Juozas ir Bronislova Straupiai priglaudė jas ir laikė, kol surado joms vietą pas savo giminaitį prof. Mačernį, Telšių miesto pakraštyje. Ten mes ją suradome.
Kai mus išlaisvino Raudonoji Armija, mes visi susitikome pas Straupius. Jie mus išleido į Telšius, davė maisto kelionei ir aprūpino susisiekimo priemonėmis.
Mes visi ir dabar vadiname Straupius tėveliu ir mamyte: todėl, kad jie antrą kartą mums dovanojo gyvybę.
Tie žmonės nieko nebijojo, rizikavo savo gyvybę, vargo visa šeima, turėjo daugybę išlaidų, nieko nereikalaudami už savo gerą darbą. Mes esame jiems amžinai dėkingi.
Blatų šeima toliau gyveno Telšiuose. Miriam ir Maušas tapo žinomais ir vertinamais gydytojais: Miriam dirbo chirurge, o Mauša – infekcinių ligų skyriaus vedėju. Jų dukros Liba ir Izraela, pabaigusios mokyklą Telšiuose, studijavo Kauno Politechnikos institute ir vėliau dirbo inžinierėmis. 1971 m. Izraela su savo dukra Noemi (o 1972 m. – ir Liba) išvažiavo į Izraelį. Po karo gimusi trečioji Maušos ir Miriam duktė Aharonit išvažiavo į Izraelį 1987 m.
Miriam Todesaitė, kilusi iš Panevėžio, baigusi gimnaziją studijavo mediciną Prahoje ir Italijoje. Mauša Blatas, kilęs iš Ukmergės, baigęs Kauno Medicinos Institutą dirbo Telšių ligoninėje terapeutu. Ten jis sutiko jauną gydytoją Miriam ir jie sukūrė šeimą Telšiuose. 1940 m. jiems gimė dukra Liba. Prieš pat karą iš Panevėžio į Telšius atvažiavo Miriam motina Chaja Todesienė. Prasidėjus karui, Chajos vyras Aharonas, kuris pasiliko Panevėžyje, buvo išvežtas į Šiaulius ir ten nužudytas.
1941 m. rudenį Maušą ir Miriam Blatus, jų pusantrų metų dukrelę Libą ir Miriam motina Chają Todesienę Telšių gete susirado Juozas Straupis, jiems nepažįstamas žmogus. Ryšiai su juo buvo užmegzti padedant Faktorių šeimai, kurią Juozas Straupis jau buvo paslėpęs. Prieš pat sunaikinant Telšių getą Juozas Straupis naktimis, arkliais pakinkytame vežime, paslėpęs po šiaudais ir antklodėmis pervežė Blatų šeimą į savo sodybą Šarnelės kaime, netoli Žemaičių Kalvarijos.
Iš Jadvygos Blažienės (Stulpinaitės) prisiminimų:
1942 m. vasaros pabaigoje gydytoja Miriam Blatienė slėptuvėje pagimdė dukrą. Mano mama Ona Stulpinienė, nors ir pati netrukus turėjo gimdyti, ryžosi paimti mergaitę pas save ir auginti kaip savo vaiką. Paimti buvo lengviau negu oficialiai įdukrinti. Reikėjo valsčiuje papasakoti apie rastą vaiką: mano tėvelis, Boleslovas Stulpinas, kaip dievobaimingas žmogus, negalįs palikti vaiko pražūčiai. Be to, ir jo žmona laukiasi kūdikio, tad šio Dievo siųsto kūdikėlio atsisakymas galįs atnešti namams nelaimę, ir t.t. Išklausė jį, tikriausiai patikėjo ir pasakė: „Daryk, kaip išmanai“ /.../. Gruodžio mėnesį mama pagimdė ir mane. Taip mudvi su Juze (tokį vardą davė Izraelai – Juzefa) augom kartu kaip seserys, kol pasibaigė karas.
Iš Miriam Blatienės prisiminimų:
Mano dukrelė Liba, kurią Stanislava Dausinienė slėpė Telšiuose, pateko į bėdą. Kažkas įskundė, kad tai žydų vaikas. Dausinienės namuose padarė kratą ir „suėmė“ trejų metų vaiką. Bet Stanislava Dausinienė nepaliko savo mažos globotinės, o kartu su vaiku nuėjo į kalėjimą. Apie šią nelaimę buvo pranešta Juozui Straupiui. Jis tuoj pat nuvyko į Telšius. Jo ir Stanislavos Dausinienės pastangomis vaikas nebuvo sušaudytas ir paliktas „iki asmens išaiškinimo“ (Stanislava Dausinienė buvo pasakiusi, kad vaikas jai buvo primestas). Kai Raudonoji Armija išlaisvino Šiaulius, Telšiuose kilo panika, kalėjimo sargai pabėgo ir atidarė kalėjimą. Stanislava Dausinienė paėmė vaiką ir pabėgo pas Juozą Straupį į Šarnelės kaimą. Juozas ir Bronislova Straupiai priglaudė jas ir laikė, kol surado joms vietą pas savo giminaitį prof. Mačernį, Telšių miesto pakraštyje. Ten mes ją suradome.
Kai mus išlaisvino Raudonoji Armija, mes visi susitikome pas Straupius. Jie mus išleido į Telšius, davė maisto kelionei ir aprūpino susisiekimo priemonėmis.
Mes visi ir dabar vadiname Straupius tėveliu ir mamyte: todėl, kad jie antrą kartą mums dovanojo gyvybę.
Tie žmonės nieko nebijojo, rizikavo savo gyvybę, vargo visa šeima, turėjo daugybę išlaidų, nieko nereikalaudami už savo gerą darbą. Mes esame jiems amžinai dėkingi.
Blatų šeima toliau gyveno Telšiuose. Miriam ir Maušas tapo žinomais ir vertinamais gydytojais: Miriam dirbo chirurge, o Mauša – infekcinių ligų skyriaus vedėju. Jų dukros Liba ir Izraela, pabaigusios mokyklą Telšiuose, studijavo Kauno Politechnikos institute ir vėliau dirbo inžinierėmis. 1971 m. Izraela su savo dukra Noemi (o 1972 m. – ir Liba) išvažiavo į Izraelį. Po karo gimusi trečioji Maušos ir Miriam duktė Aharonit išvažiavo į Izraelį 1987 m.