Žydų gelbėtojai
Audėjienė Ona
Ona AUDĖJIENĖ
Juozas AUDĖJUS Ištrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo, (buvusio KGB archyvo) bylos N10893/3 1946.VII.24. Olgos Dzimitrovskajos apklausos protokolo: „Klausimas: Kur jūs gyvenote po pabėgimo iš Vilniaus geto? Atsakymas: Pabėgę iš geto 1943 metų rugsėjo 22 d. aš, mano brolis Abramas Dzimitrovskis ir jo žmona Dzimitrovskaja Cilė nuėjome pas Juozą Audėjų, kuris gyveno Aušros vartų g–je Nr. 19 bt. 9. Klausimas: Koks buvo apsilankymo J. Audėjaus bute tikslas? Atsakymas: Mano brolis Abramas Dzimitrovskis pažinojo Juozą Audėjų daugiau kaip dvidešimt metų, todėl nusprendė kreiptis prašydamas mus tris paslėpti nuo vokiečių persekiojimo. Klausimas: Kiek laiko ir kur Juozo Audėjaus bute jūs slėpėtės. Atsakymas: J. Audėjaus bute mes slėpėmės 10 mėnesių, t.y. iki 1944 m. liepos 13 d. Taip pat slėpėmės rūsyje po jo butu. Klausimas: Kas dar slapstėsi J. Audėjaus bute? Atsakymas: Kartu su manimi, broliu Abramu Dzimitrovskiu ir jo žmona Cile Audėjaus bute slapstėsi dar viena iš geto pabėgusi šeima. Klausimas: Kokia tos šeimos pavardė? Atsakymas: Kartu su mumis Audėjų bute slapstėsi Abelio ir Rachilės Fromčikų šeima, taip pat pabėgusi iš Vilniaus geto. Jie atėjo pas Audėjus keliomis valandomis vėliau už mus ir pasiliko iki karo pabaigos. Klausimas: Kur šiuo metu yra Dzimitrovskių ir Fromčikų šeimos? Atsakymas: Abramas ir Cilė Dzimitrovskiai 1945 metų balandžio mėnesį išvyko į Lenkiją, o Abelis ir Rachilė Fromčikai išvažiavo pas gimines į Virbalio miestelį. Klausimas: Ką galėtumėte papasakoti apie Juozą Audėjų ir jo šeimą? Atsakymas: Juozą Audėjų aš pažįstu nuo 1924 metų, o jo žmoną Oną – nuo to momento, kai pasiprašėme prieglobsčio. Žinau, kad Juozas Audėjus dirbo metrikacijos biure. Pažįstu jį kaip lojalų valdžiai žmogų, niekada negirdėjau iš jo jokių neigiamų pasisakymų apie valdžią. Jis kilęs iš neturtingos šeimos, tėvas dirbo sargu. Okupacijos metais jis padėjo persekiojamiems žydų tautybės žmonėms. Savo namuose jis slapstė penkis žmones, taip pat nešdavo produktus gete likusiems.“ Parašas /Olga Dzimitrovskaja/ Versta iš rusų kalbos
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997
Juozas AUDĖJUS Ištrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo, (buvusio KGB archyvo) bylos N10893/3 1946.VII.24. Olgos Dzimitrovskajos apklausos protokolo: „Klausimas: Kur jūs gyvenote po pabėgimo iš Vilniaus geto? Atsakymas: Pabėgę iš geto 1943 metų rugsėjo 22 d. aš, mano brolis Abramas Dzimitrovskis ir jo žmona Dzimitrovskaja Cilė nuėjome pas Juozą Audėjų, kuris gyveno Aušros vartų g–je Nr. 19 bt. 9. Klausimas: Koks buvo apsilankymo J. Audėjaus bute tikslas? Atsakymas: Mano brolis Abramas Dzimitrovskis pažinojo Juozą Audėjų daugiau kaip dvidešimt metų, todėl nusprendė kreiptis prašydamas mus tris paslėpti nuo vokiečių persekiojimo. Klausimas: Kiek laiko ir kur Juozo Audėjaus bute jūs slėpėtės. Atsakymas: J. Audėjaus bute mes slėpėmės 10 mėnesių, t.y. iki 1944 m. liepos 13 d. Taip pat slėpėmės rūsyje po jo butu. Klausimas: Kas dar slapstėsi J. Audėjaus bute? Atsakymas: Kartu su manimi, broliu Abramu Dzimitrovskiu ir jo žmona Cile Audėjaus bute slapstėsi dar viena iš geto pabėgusi šeima. Klausimas: Kokia tos šeimos pavardė? Atsakymas: Kartu su mumis Audėjų bute slapstėsi Abelio ir Rachilės Fromčikų šeima, taip pat pabėgusi iš Vilniaus geto. Jie atėjo pas Audėjus keliomis valandomis vėliau už mus ir pasiliko iki karo pabaigos. Klausimas: Kur šiuo metu yra Dzimitrovskių ir Fromčikų šeimos? Atsakymas: Abramas ir Cilė Dzimitrovskiai 1945 metų balandžio mėnesį išvyko į Lenkiją, o Abelis ir Rachilė Fromčikai išvažiavo pas gimines į Virbalio miestelį. Klausimas: Ką galėtumėte papasakoti apie Juozą Audėjų ir jo šeimą? Atsakymas: Juozą Audėjų aš pažįstu nuo 1924 metų, o jo žmoną Oną – nuo to momento, kai pasiprašėme prieglobsčio. Žinau, kad Juozas Audėjus dirbo metrikacijos biure. Pažįstu jį kaip lojalų valdžiai žmogų, niekada negirdėjau iš jo jokių neigiamų pasisakymų apie valdžią. Jis kilęs iš neturtingos šeimos, tėvas dirbo sargu. Okupacijos metais jis padėjo persekiojamiems žydų tautybės žmonėms. Savo namuose jis slapstė penkis žmones, taip pat nešdavo produktus gete likusiems.“ Parašas /Olga Dzimitrovskaja/ Versta iš rusų kalbos
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997