Žydų gelbėtojai
Pukienė Marijona
Marijona PUKIENĖ
Juozapas PUKAS
ir jų dukra Genovaitė PUKAITĖ
Katia Segalson gimė 1934 metais Kaune. Ji buvo antras vaikas savo tėvų Mozės (Mišos) Segalsono ir Chajos-Rajos Arulianski šeimoje. Katios tėvai buvo pasiturintys, specializavosi vyriškų drabužių ir vyriškų skrybėlių versle – jie buvo fabriko ir dviejų parduotuvių savininkai. Įsigalėjus komunistiniam režimui, Katios tėvai buvo priversti išsikraustyti iš savo prabangių apartamentų ir persikelti į butą, kuriuo dalijosi su dar viena šeima bei vieniša moterimi. Ši moteris buvo Genovaitė Pukaitė, vėliau suvaidinusi lemiamą vaidmenį Katios gyvenime.
Prasidėjus vokiečių okupacijai, Katios šeima buvo uždaryta gete. Vaikų akcijos išvakarėse (1944 metų kovo 27–28 d.), papirkus sargybinius, Katią išvedė per pagrindinius geto vartus. Už geto vartų jos laukė Genutė, ji nusivedė Katią į butą, kurį nuomavosi kartu su Pranute Špokaite. Katiai buvo gauti suklastoti dokumentai, tačiau Genutė jais nepasikliovė dėl pernelyg žydiškos Katios išvaizdos – tamsiai rudų akių ir garbanotų juodų plaukų. Katiai tekdavo kiekvieną sykį slėptis, kai koks nors pašalinis užeidavo į butą.
Kai frontas priartėjo, Genutė nusprendė perkelti Katią pas savo tėvus į Radžiūnų kaimą Ukmergės rajone, netoli nuo Taujėnų. Katiai pasirodžius kaime, pasklido gandai, kad ji yra nesantuokinė Genutės duktė. Genutės tėvai – Juozapas ir Marijona Pukai to neneigė. Pukai turėjo penkias suaugusias dukteris, iš kurių trys gyveno su tėvais. Katia tapo šios šeimos nariu, su ja buvo elgiamsi taip pat kaip ir su kitais šeimos nariais, nors kartais Katia jausdavo, kad Genutės tėvai ja rūpinasi daugiau nei savais vaikais. Išvadavus Kauną nuo vokiečių, Genutę pasiekė blogos žinios – jos mama žuvo likviduojant Kauno getą, tėvą deportavo į Vakarus, jo likimas nežinomas. Todėl Katia pasiliko pas Juozapą ir Marijoną Pukus ir sekantiems metams iki 1945-jų metų rugpjūčio, šioje šeimoje ją ir surado vyresnysis brolis – Tarybinės Armijos kareivis. 1946 metais Katia išvyko iš Lietuvos į Vakarus, ten susitiko su tėvu išgyvenusiu Dachau mirties stovyklos siaubą. Prabėgus dvejiems metams, jie persikėlė gyventi į Izraelį. Katia daugiau nesusitiko su Juozapu ir Marijona Pukais, tačiau ji palaikė kontaktus su Genovaite Pukaite, kuri 1991 metais viešėjo pas Katią Segalson-Rosen Izraelyje.
Juozapas PUKAS
ir jų dukra Genovaitė PUKAITĖ
Katia Segalson gimė 1934 metais Kaune. Ji buvo antras vaikas savo tėvų Mozės (Mišos) Segalsono ir Chajos-Rajos Arulianski šeimoje. Katios tėvai buvo pasiturintys, specializavosi vyriškų drabužių ir vyriškų skrybėlių versle – jie buvo fabriko ir dviejų parduotuvių savininkai. Įsigalėjus komunistiniam režimui, Katios tėvai buvo priversti išsikraustyti iš savo prabangių apartamentų ir persikelti į butą, kuriuo dalijosi su dar viena šeima bei vieniša moterimi. Ši moteris buvo Genovaitė Pukaitė, vėliau suvaidinusi lemiamą vaidmenį Katios gyvenime.
Prasidėjus vokiečių okupacijai, Katios šeima buvo uždaryta gete. Vaikų akcijos išvakarėse (1944 metų kovo 27–28 d.), papirkus sargybinius, Katią išvedė per pagrindinius geto vartus. Už geto vartų jos laukė Genutė, ji nusivedė Katią į butą, kurį nuomavosi kartu su Pranute Špokaite. Katiai buvo gauti suklastoti dokumentai, tačiau Genutė jais nepasikliovė dėl pernelyg žydiškos Katios išvaizdos – tamsiai rudų akių ir garbanotų juodų plaukų. Katiai tekdavo kiekvieną sykį slėptis, kai koks nors pašalinis užeidavo į butą.
Kai frontas priartėjo, Genutė nusprendė perkelti Katią pas savo tėvus į Radžiūnų kaimą Ukmergės rajone, netoli nuo Taujėnų. Katiai pasirodžius kaime, pasklido gandai, kad ji yra nesantuokinė Genutės duktė. Genutės tėvai – Juozapas ir Marijona Pukai to neneigė. Pukai turėjo penkias suaugusias dukteris, iš kurių trys gyveno su tėvais. Katia tapo šios šeimos nariu, su ja buvo elgiamsi taip pat kaip ir su kitais šeimos nariais, nors kartais Katia jausdavo, kad Genutės tėvai ja rūpinasi daugiau nei savais vaikais. Išvadavus Kauną nuo vokiečių, Genutę pasiekė blogos žinios – jos mama žuvo likviduojant Kauno getą, tėvą deportavo į Vakarus, jo likimas nežinomas. Todėl Katia pasiliko pas Juozapą ir Marijoną Pukus ir sekantiems metams iki 1945-jų metų rugpjūčio, šioje šeimoje ją ir surado vyresnysis brolis – Tarybinės Armijos kareivis. 1946 metais Katia išvyko iš Lietuvos į Vakarus, ten susitiko su tėvu išgyvenusiu Dachau mirties stovyklos siaubą. Prabėgus dvejiems metams, jie persikėlė gyventi į Izraelį. Katia daugiau nesusitiko su Juozapu ir Marijona Pukais, tačiau ji palaikė kontaktus su Genovaite Pukaite, kuri 1991 metais viešėjo pas Katią Segalson-Rosen Izraelyje.