Žydų gelbėtojai
Martul Kazimieras
Juzefa MARTUL
Kazimieras MARTUL
Roza Levina gimė 1941 metais Vilniaus gete. Dviejų mėnesių kūdikį išnešė lenkų tautybės vyriškis, kurio pavardė taip ir liko nežinoma, paslėpęs mergytę palto rankovėje. Taip ji atsirado Juzefos ir Kazimiero Martul šeimoje. Juzefa Martul skalbdavo turtingiesiems, šeima turėjo didelį daržą. Tikroji mergaitės motina kartais, ištrūkusi iš geto, aplankydavo mergaitę. Rozos vyresnei sesutei Havai buvo 8-eri metai. Tėvai stengėsi rasti ir jai gerų žmonių prieglobstį, tačiau Hava mokėjo tik žydų kalbą ir žmonės bijojo ją slėpti. Havą ištiko daugelio geto vaikų likimas – ji buvo sudeginta krematoriume. Nepasisekė išlikti ir mergaičių tėvams: jų kelias baigėsi Paneriuose. O Roza išliko. Mokėsi mokykloje, kai namus pasiekė laiškas iš tolimos Kanados. Atsirado Rozos teta, Feiga Levina, kuri ilgus metus ieškojo savo giminaičių. Sunku buvo Martul šeimai atsisveikinti su mergaite, kurią augino kaip savo dukrą, bet suruošė ir išleido pradžioj į Lenkiją, vėliau Roza sėkmingai pasiekė Kanadą.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997
Roza Levina gimė 1941 metais Vilniaus gete. Dviejų mėnesių kūdikį išnešė lenkų tautybės vyriškis, kurio pavardė taip ir liko nežinoma, paslėpęs mergytę palto rankovėje. Taip ji atsirado Juzefos ir Kazimiero Martul šeimoje. Juzefa Martul skalbdavo turtingiesiems, šeima turėjo didelį daržą. Tikroji mergaitės motina kartais, ištrūkusi iš geto, aplankydavo mergaitę. Rozos vyresnei sesutei Havai buvo 8-eri metai. Tėvai stengėsi rasti ir jai gerų žmonių prieglobstį, tačiau Hava mokėjo tik žydų kalbą ir žmonės bijojo ją slėpti. Havą ištiko daugelio geto vaikų likimas – ji buvo sudeginta krematoriume. Nepasisekė išlikti ir mergaičių tėvams: jų kelias baigėsi Paneriuose. O Roza išliko. Mokėsi mokykloje, kai namus pasiekė laiškas iš tolimos Kanados. Atsirado Rozos teta, Feiga Levina, kuri ilgus metus ieškojo savo giminaičių. Sunku buvo Martul šeimai atsisveikinti su mergaite, kurią augino kaip savo dukrą, bet suruošė ir išleido pradžioj į Lenkiją, vėliau Roza sėkmingai pasiekė Kanadą.
Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis,
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997