Žydų gelbėtojai
Kruminis-Łozowski Antoni
MARIA KRUMINIS-ŁOZOWSKA
ANTONI KRUMINIS-ŁOZOWSKI
Rachelė Fridmanaitė gimė 1938 metų vasarį Kaune. Prasidėjus karui 1941 metų vasarą buvo nužudytas jos tėvas, vieno iš Kaune jidiš kalba leistų laikraščių redaktorius Zalmanas Fridmanas, o Rachelė su motina Chaja Estera ir septyneriais metais vyresniu broliu Abramu pateko į Kauno getą. Chaja Estera su vaikais 1942 metų pradžioje pabėgo iš geto ir pradėjo slapstytis. Po kelių mėnesių motina nežinomomis aplinkybėmis žuvo ir vaikai liko vieni. Vasaros pradžioje jie atsidūrė netoli Vilniaus – Jašiūnuose. Čia vaikų keliai išsiskyrė. Verkiančią keturmetę Rachelę, klaidžiojančią po Jašiūnų geležinkelio stotį, pastebėjo stoties viršininkas Anton Krumynis-Lozovskij (Antoni Kruminis-Łozowski). Supratęs, kad mergaitė – žydė, nusprendė ją priglausti. „Ar nori eiti su manimi?“ – paklausė Rachelės ir, šiai sutikus, parsivedė ją namo. Antonis ir Marija (Marja) Kruminiai-Lozovskiai ir jų suaugę vaikai Kazimieras, Jozefas, Helena ir Aleksandras apgaubė Rachelę šiluma ir dėmesiu. Mergaitę Kruminiai-Lozovskiai įregistravo kaip nesantuokinę vyresniojo sūnaus Jozefo dukrą ir pavadino ją Hana Čechovič. Rachelė Antonį ir Mariją vadino tėčiu ir mama. Kruminiai-Lozovskiai Rachelę akylai saugojo, neleisdavo žaisti su svetimais vaikais, vienai išeiti iš kiemo. Šioje šeimoje Rachelė sulaukė karo pabaigos. Po karo ją susirado keturiolikmetis brolis Abramas. Ir nors Antonis pamažu ir atsargiai pratino Rachelę prie minties, kad ji žydė, o Abramas – jos brolis, vaikui tai buvo didelis sukrėtimas, nes ji nebeprisiminė savo praeities ir tikrosios šeimos. Rachelė pas Kruminius-Lozovskius gyveno iki 1950 metų, paskui ją įsidukrino giminaičiai – močiutės brolio šeima. 1959 metais Rachelė ištekėjo. Gyvendama Lietuvoje, Rachelė Fridmanaitė (Varejes) palaikė glaudžius ryšius su savo gelbėtojais. 1972 metais, Rachelei išvykus į Izraelį, o Antonio ir Marijos sūnums – į Lenkiją, ryšys tarp šeimų nutrūko iki 2011 metų. Tačiau Rachelė nepamiršo savo gelbėtojų. Antonis ir Marija Kruminiai-Lozovskiai iki pat gyvenimo pabaigos gyveno Jašiūnuose, Šalčininkų rajone. Rachelės Fridmanaitės-Varejes prašymu 2005 metais Antonis ir Marija Kruminiai-Lozovskiai po mirties pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
ANTONI KRUMINIS-ŁOZOWSKI
Rachelė Fridmanaitė gimė 1938 metų vasarį Kaune. Prasidėjus karui 1941 metų vasarą buvo nužudytas jos tėvas, vieno iš Kaune jidiš kalba leistų laikraščių redaktorius Zalmanas Fridmanas, o Rachelė su motina Chaja Estera ir septyneriais metais vyresniu broliu Abramu pateko į Kauno getą. Chaja Estera su vaikais 1942 metų pradžioje pabėgo iš geto ir pradėjo slapstytis. Po kelių mėnesių motina nežinomomis aplinkybėmis žuvo ir vaikai liko vieni. Vasaros pradžioje jie atsidūrė netoli Vilniaus – Jašiūnuose. Čia vaikų keliai išsiskyrė. Verkiančią keturmetę Rachelę, klaidžiojančią po Jašiūnų geležinkelio stotį, pastebėjo stoties viršininkas Anton Krumynis-Lozovskij (Antoni Kruminis-Łozowski). Supratęs, kad mergaitė – žydė, nusprendė ją priglausti. „Ar nori eiti su manimi?“ – paklausė Rachelės ir, šiai sutikus, parsivedė ją namo. Antonis ir Marija (Marja) Kruminiai-Lozovskiai ir jų suaugę vaikai Kazimieras, Jozefas, Helena ir Aleksandras apgaubė Rachelę šiluma ir dėmesiu. Mergaitę Kruminiai-Lozovskiai įregistravo kaip nesantuokinę vyresniojo sūnaus Jozefo dukrą ir pavadino ją Hana Čechovič. Rachelė Antonį ir Mariją vadino tėčiu ir mama. Kruminiai-Lozovskiai Rachelę akylai saugojo, neleisdavo žaisti su svetimais vaikais, vienai išeiti iš kiemo. Šioje šeimoje Rachelė sulaukė karo pabaigos. Po karo ją susirado keturiolikmetis brolis Abramas. Ir nors Antonis pamažu ir atsargiai pratino Rachelę prie minties, kad ji žydė, o Abramas – jos brolis, vaikui tai buvo didelis sukrėtimas, nes ji nebeprisiminė savo praeities ir tikrosios šeimos. Rachelė pas Kruminius-Lozovskius gyveno iki 1950 metų, paskui ją įsidukrino giminaičiai – močiutės brolio šeima. 1959 metais Rachelė ištekėjo. Gyvendama Lietuvoje, Rachelė Fridmanaitė (Varejes) palaikė glaudžius ryšius su savo gelbėtojais. 1972 metais, Rachelei išvykus į Izraelį, o Antonio ir Marijos sūnums – į Lenkiją, ryšys tarp šeimų nutrūko iki 2011 metų. Tačiau Rachelė nepamiršo savo gelbėtojų. Antonis ir Marija Kruminiai-Lozovskiai iki pat gyvenimo pabaigos gyveno Jašiūnuose, Šalčininkų rajone. Rachelės Fridmanaitės-Varejes prašymu 2005 metais Antonis ir Marija Kruminiai-Lozovskiai po mirties pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.