Žydų gelbėtojai
Janonienė Marijona
Genės Chaitaitės vaikystė prabėgo Saločių miestelyje,18 kilometrų nuo Pasvalio. Šiame miestelyje prieš karą gyveno 40–45 žydų šeimos. Kartu su trimis savo seserimis Necha, Chaja ir Dina (Pesia) ir broliu Abraomu – Genė Chaitaitė augo savo motinos namuose, mergaičių tėvas mirė prieš karą.
Seserys Chaitaitės mokėsi Saločių mokykloje, vėliau Pasvalio gimnazijoje, turėjo daug draugių, buvo geros šokėjos ir dainininkės. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, baigėsi nerūpestingas seserų Chaitaičių gyvenimas.
Brolis Abraomas dingo be žinios, šviesiaplaukę Diną (Pesią), kartu su kitomis moterimis, vedamą sušaudyti į Žadeikių mišką, vietiniai gyventojai ragino bėgti, tačiau ji nesutiko palikti vienos savo motinos... Pavyko išsigelbėti Nechai, Chajai ir Genutei Chaitaitėms.
Genė Chaitaitė 1939 metais atvyko į gyventi į Vilnių, dirbo mokytoja. 1941-ųjų rugpjūčio mėnesį ją, vedamą sušaudyti į Panerius, iš kolonos ištraukė jos vaikystės draugas Antanas Janonis, ir parvežė į Globinų kaimą netoli Saločių, pas savo tėvus – Simoną ir Marijoną Janonius. Pergyvenę keletą nemalonių ir pavojingų akimirkų kartu su išsigandusia ir persekiojama mergina, tėvas ir sūnus Janoniai įrengė troboje labai gerai užmaskuotą slėptuvę, kurioje Genė Chaitaitė slėpdavosi, iškilus pavojui. Šioje šeimoje Genė Chaitaitė gyveno per visą karą. Frontui praėjus, 1944-ųjų spalį ji sugrįžo į Vilnių, kur 32 metus išdirbo vokiečių kalbos mokytoja. Vėliau ji emigravo į Izraelį, ten ir gyveno mirties, 2010 m.
Genė Chaitaitė visada buvo dėkinga Janonių šeimos nariams, rizikavusiems savo gyvybėmis ir išgelbėjusiems ją nuo pražūties.
Seserys Chaitaitės mokėsi Saločių mokykloje, vėliau Pasvalio gimnazijoje, turėjo daug draugių, buvo geros šokėjos ir dainininkės. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, baigėsi nerūpestingas seserų Chaitaičių gyvenimas.
Brolis Abraomas dingo be žinios, šviesiaplaukę Diną (Pesią), kartu su kitomis moterimis, vedamą sušaudyti į Žadeikių mišką, vietiniai gyventojai ragino bėgti, tačiau ji nesutiko palikti vienos savo motinos... Pavyko išsigelbėti Nechai, Chajai ir Genutei Chaitaitėms.
Genė Chaitaitė 1939 metais atvyko į gyventi į Vilnių, dirbo mokytoja. 1941-ųjų rugpjūčio mėnesį ją, vedamą sušaudyti į Panerius, iš kolonos ištraukė jos vaikystės draugas Antanas Janonis, ir parvežė į Globinų kaimą netoli Saločių, pas savo tėvus – Simoną ir Marijoną Janonius. Pergyvenę keletą nemalonių ir pavojingų akimirkų kartu su išsigandusia ir persekiojama mergina, tėvas ir sūnus Janoniai įrengė troboje labai gerai užmaskuotą slėptuvę, kurioje Genė Chaitaitė slėpdavosi, iškilus pavojui. Šioje šeimoje Genė Chaitaitė gyveno per visą karą. Frontui praėjus, 1944-ųjų spalį ji sugrįžo į Vilnių, kur 32 metus išdirbo vokiečių kalbos mokytoja. Vėliau ji emigravo į Izraelį, ten ir gyveno mirties, 2010 m.
Genė Chaitaitė visada buvo dėkinga Janonių šeimos nariams, rizikavusiems savo gyvybėmis ir išgelbėjusiems ją nuo pražūties.