Žydų gelbėtojai

Julija GRINCEVIČIENĖ Ona PEČKYTĖ Vincas DAUGĖLA, Ona VIESNAUSKAITĖ Iki karo Šalomas Kaplanas su savo tėvais ir seserimi gyveno Kaune. Karui prasidėjus, šeima pakliuvo į getą. Motina dirbo už geto ribų esančiame „Veltinio“ fabrike. Ten ji sutiko moterį lietuvę, kuri padėjo jai rasti slėptuvę vaikams. 1944 balandžio 12-tą Šalomas pabėgo iš geto. Nežinoma moteris nuvedė Šalomą pas Juliją Grincevičienę, kur jis pasiliko iki 1944-ųjų birželio. Julija buvo našlė, jos vienturtis sūnus buvo kalėjime. Moteris, atvedusi Šalomą pas Juliją Grincevičienę, perduodavo jam motinos laiškus. Motina Šalomui rašė, kad planuoja išvežti jį iš miesto. 1944 metų birželio 24-tą Ona Pečkytė, dirbusi kartu su Šalomo motina, nuvežė jį į Liepynų kaimą Marijampolės rajone pas valstiečius Daugėlas. Vincas Daugėla ir jo sugyventinė Ona Viesnauskaitė su Šalomu elgėsi labai gerai. Jie slėpė berniuką iki 1944-ųjų rugpjūčio. Po karo Šalomas sugrįžo į Kauną ir sužinojo, kad nei motina, nei sesuo neišgyveno. 1946-ųjų metų pradžioje Šalomas su gerų žmonių pagalba išvažiavo į Lenkiją. Iš ten jis pateko į Miuncheną, kur susitiko savo tėvą, išgyvenusį Dachau koncentracijos stovyklos pragarą. Jie abu iš Vokietijos emigravo į Izraelį. Ona Pečkytė, Julija Grincevičienė, Vincas Daugėla ir Ona Viesnauskaitė 2005 metais pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. 2008 metais Dr. Shalom Eilati (Šalomas Kaplanas) išleido atsiminimų knygą: Shalom Eilati, Crossing the River, The Alabama University Press, 2008, pp. 293