Žydų gelbėtojai

       Prieš karą Iciko ir Idos Kalamickų šeima su savo mažamečiais sūnumis Jokūbu ir Dovydu gyveno Sepijoniškių kaime, Žiežmarių valsčiuje, vertėsi žemdirbyste ir gyvulių prekyba. Karta po kartos toje pačioje vietoje gyvenę Kalamickai, gerai pažinojo savo kaimynus lietuvius ir lenkus, su jais bendravo ir bendradarbiavo.
       Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir liko nacių okupuotoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudynės, areštai ir šaudymas, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, laimė, mums pavyko išgyventi visą trejų metų okupacijos laikotarpį, kasdien patiriant pavojus ir baimę. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme per 70 slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastose žeminėse.
       Kalamicką, jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, dvi Idos Kalamickienės seseris – Rają Berkman-Šlom su sūneliu Emanueliu ir Šeiną Berkman-Šadur pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klėriškes iš Guronių kaimo vieną naktį atvežė Feliksas Bušauskas, kuris iki tol slapstė Kalamickus. Bet suuodus kaimynams, jie buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą.
       Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje augo septyni vaikai: trys dukros ir keturi sūnūs. Ūkyje dirbo visi šeimos nariai, o darbymečiu buvo samdomi ir darbininkai. Šeima pragyveno iš savo užauginamų žemės ūkio produktų, sutarė su visais kaimynais, pažinojo daugelį Žiežmarių žydų, taip pat ir Kalamickus iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima drabužiais ir maistu padėjo Kalamickams dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie ten išbuvo net iki pavasario, bet pasklidus gandams, kad pas Dimšas kažkas gyvena, Kalamickams vėl teko keisti slapstymosi vietą.
       Slapstantis Dimšų ūkyje Kalamickams padėjo visi Dimšų šeimos nariai: ir Julija, ir Kazimieras, ir jų vaikai. Dukros Antanina ir Gabrielė nešdavo maistą, stebėdavo aplinką.
       2008 metais Julija ir Kazimieras Dimšos ir jų dukra Antanina Palčiauskienė, o 2025 m. ir Gabrielė Prakelienė už pagalbą Kalamickams buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2009 metais Jad Vašem Pasaulio Tautų Teisuoliais pripažino Juliją Dimšienę, Kazimierą Dimšą, dukras Antaniną Dimšaitę (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielę Dimšaitę (vėliau Prakelienė).