Žydų gelbėtojai
Butkevičius Povilas
POVILAS BUTKEVIČIUS
Gydytoja Fruma Gurvičienė, kurios dukros – dvylikametė Eta ir šešiolikmetė Bela – bei penkiametė dukterėčia Naomi per Vaikų akciją 1944 metais kovo 27 ir 28 dienomis Kauno gete tik per stebuklą išliko gyvos, suskubo ieškoti žmonių, kurie sutiktų mergaites gelbėti. Pirmiausia Fruma kreipėsi į buvusius kolegas. Tik anaiptol ne kiekvienas išdrįso pažvelgti Frumai į akis, buvo užtrenktos ne vienos durys. Gydytoja Fruma Gurvičienė buvo apimta nevilties, vis dėlto stebuklas įvyko: padėti nedvejodama sutiko buvusi bendramokslė vaikų gydytoja Marija Butkevičienė, karo metais gyvenusi Žaliakalnyje, Molėtų gatvėje.
Iš gydytojos Frumos Gurvičienės prisiminimų: „Pasuku į Žaliakalnį pas gydytoją Mariją Butkevičienę, su kuria kadaise kartu mokėmės. Ji gyveno Molėtų g. Nr. 14. Namelis nedidelis, medinis. Greičiausiai ir čia nieko neišeis. Bet kas tai? Mane maloniai ir šiltai priėmė, pasodino, užjaučiamai išklausė ir, netikiu savo ausimis, sutiko priimti penkiametę mano sesers dukterį Naomi. Juk ji mūsų šeimoje buvo mažiausia, ir ją pirmiausia reikėjo gelbėti. Išgirdusi, kad sutiktų paimti vaiką, ir įsitikinusi, kad tai realu, aš ne tik neapsakomai apsidžiaugiau, bet ir išsigandau. Kokią teisę turiu užtraukti žmonėms tokį pavojų? Aš paaiškinu, kad mergaitė juodbruvė, nepanaši į jų šeimos narius ir taip toliau. Bet gydytoja Marija Butkevičienė, jos dukra Onutė ir sūnus Povilas mane guodžia ir žada, kad jei tik pasiseksią pristatyti pas juos mergaitę, jie pasistengsią ją paslėpti. Laiminga, pakilia nuotaika, pajutusi žmogišką gerumą ir kilnumą, aš išėjau iš jų mažo kuklaus namelio.“ Išaušus lemiamam rytui, mergaitė, su savo mėgstamiausiu žaislu meškiuku įkišta į maišą, iš viršaus palikus nedidelį plyšį, ir kartu su kitais maišais įdėta į vežimą, laimingai pravažiavo pro geto vartus. Vežime sėdėjo du geto darbininkai, kurie pakraudavo ir iškraudavo maišus. Paprastai vežimas stabtelėdavo įvairiose vietose. Jame sėdėjęs vokietis ne visada susigaudydavo maršrutuose. Kaip ir buvo sutarta, vežimas sustojo nurodytoje vietoje, prieangyje mergaitė buvo išimta iš maišo ir palikta Marijai Butkevičienei, jos dukrai Onai ir sūnui Povilui. Tik po kurio laiko Fruma Gurvičienė sužinojo, kad Naomi atvyko laimingai, tačiau Butkevičiams teko patirti daug neramių akimirkų: jų butas buvo pirmame aukšte, kiemas bendras, aplink daug kaimynų, tarp kurių buvo ir prijaučiančių naciams, ir tiesiog smalsuolių.
Abi gydytojos Frumos Gurvičienės dukras išgelbėjo kiti jos kolegos: Etą – gydytoja Matilda Zubrienė su sutuoktiniu Antanu, o Belą – akių gydytoja Ona Landsbergienė. Naomi tėvai neišliko gyvi, ją po karo įdukrino Fruma Gurvičienė ir 1959 metais jos repatrijavo į Izraelį. Marija Butkevičienė ir jos dukra Ona Butkevičiūtė (vėliau Griniuvienė) 1998 metais pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis, jos apdovanotos ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Per šią ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotas ir Marijos Butkevičienės sūnus Povilas Butkevičius, nacių okupacijos metais kartu su savo motina ir seserimi išgelbėjęs gydytojos Frumos Gurvičienės dukterėčią Naomi.
Gydytoja Fruma Gurvičienė, kurios dukros – dvylikametė Eta ir šešiolikmetė Bela – bei penkiametė dukterėčia Naomi per Vaikų akciją 1944 metais kovo 27 ir 28 dienomis Kauno gete tik per stebuklą išliko gyvos, suskubo ieškoti žmonių, kurie sutiktų mergaites gelbėti. Pirmiausia Fruma kreipėsi į buvusius kolegas. Tik anaiptol ne kiekvienas išdrįso pažvelgti Frumai į akis, buvo užtrenktos ne vienos durys. Gydytoja Fruma Gurvičienė buvo apimta nevilties, vis dėlto stebuklas įvyko: padėti nedvejodama sutiko buvusi bendramokslė vaikų gydytoja Marija Butkevičienė, karo metais gyvenusi Žaliakalnyje, Molėtų gatvėje.
Iš gydytojos Frumos Gurvičienės prisiminimų: „Pasuku į Žaliakalnį pas gydytoją Mariją Butkevičienę, su kuria kadaise kartu mokėmės. Ji gyveno Molėtų g. Nr. 14. Namelis nedidelis, medinis. Greičiausiai ir čia nieko neišeis. Bet kas tai? Mane maloniai ir šiltai priėmė, pasodino, užjaučiamai išklausė ir, netikiu savo ausimis, sutiko priimti penkiametę mano sesers dukterį Naomi. Juk ji mūsų šeimoje buvo mažiausia, ir ją pirmiausia reikėjo gelbėti. Išgirdusi, kad sutiktų paimti vaiką, ir įsitikinusi, kad tai realu, aš ne tik neapsakomai apsidžiaugiau, bet ir išsigandau. Kokią teisę turiu užtraukti žmonėms tokį pavojų? Aš paaiškinu, kad mergaitė juodbruvė, nepanaši į jų šeimos narius ir taip toliau. Bet gydytoja Marija Butkevičienė, jos dukra Onutė ir sūnus Povilas mane guodžia ir žada, kad jei tik pasiseksią pristatyti pas juos mergaitę, jie pasistengsią ją paslėpti. Laiminga, pakilia nuotaika, pajutusi žmogišką gerumą ir kilnumą, aš išėjau iš jų mažo kuklaus namelio.“ Išaušus lemiamam rytui, mergaitė, su savo mėgstamiausiu žaislu meškiuku įkišta į maišą, iš viršaus palikus nedidelį plyšį, ir kartu su kitais maišais įdėta į vežimą, laimingai pravažiavo pro geto vartus. Vežime sėdėjo du geto darbininkai, kurie pakraudavo ir iškraudavo maišus. Paprastai vežimas stabtelėdavo įvairiose vietose. Jame sėdėjęs vokietis ne visada susigaudydavo maršrutuose. Kaip ir buvo sutarta, vežimas sustojo nurodytoje vietoje, prieangyje mergaitė buvo išimta iš maišo ir palikta Marijai Butkevičienei, jos dukrai Onai ir sūnui Povilui. Tik po kurio laiko Fruma Gurvičienė sužinojo, kad Naomi atvyko laimingai, tačiau Butkevičiams teko patirti daug neramių akimirkų: jų butas buvo pirmame aukšte, kiemas bendras, aplink daug kaimynų, tarp kurių buvo ir prijaučiančių naciams, ir tiesiog smalsuolių.
Abi gydytojos Frumos Gurvičienės dukras išgelbėjo kiti jos kolegos: Etą – gydytoja Matilda Zubrienė su sutuoktiniu Antanu, o Belą – akių gydytoja Ona Landsbergienė. Naomi tėvai neišliko gyvi, ją po karo įdukrino Fruma Gurvičienė ir 1959 metais jos repatrijavo į Izraelį. Marija Butkevičienė ir jos dukra Ona Butkevičiūtė (vėliau Griniuvienė) 1998 metais pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis, jos apdovanotos ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Per šią ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotas ir Marijos Butkevičienės sūnus Povilas Butkevičius, nacių okupacijos metais kartu su savo motina ir seserimi išgelbėjęs gydytojos Frumos Gurvičienės dukterėčią Naomi.