Žydų gelbėtojai

Golumbiauskas Petras (Golombewski Piotr)

PETRAS GOLUMBIAUSKAS (PIOTR GOLOMBEWSKI) sušaudytas 1942 m. balandį Alytuje
BRONIUS GOLUMBIAUSKAS (BRONISLAW GOLOMBEWSKI) sušaudytas 1942 m. balandį Alytuje
FRANIA GOLUMBIAUSKIENĖ (FRANIA GOLOMBEWSKA)
JANINA GOLUMBIAUSKAITĖ-VINEVIČIENĖ


     Pasiturintys ūkininkai Petras Golumbiauskas su savo žmona Frania (Franciška) ir 5 vaikais, ir Petro brolis Bronius Golumbiauskas su žmona Jevgenija prieškariu gyveno Alytaus apskrityje Butrimonių valsčiuje Žaliosios vienkiemyje.
     Nacistinės Vokietijos kariuomenė užėmė Butrimonis 1941 m. birželio 23 d. Butrimonių žydai pradėti persekioti pirmosiomis nacių okupacijos dienomis. 1941-ųjų liepos, rugpjūčio mėnesiais prasidėjo žydų suėmimai, žudynės, kuriose dalyvavo Butrimonių policininkai, baltaraiščiai, vietinės okupacinės valdžios atstovai.
     Galutinės masinės Butrimonių ir aplinkinių miestelių Stakliškių, Punios žydų žudynės įvyko 1941 rugsėjo 9 dieną Klydžionių kaime, apie 2 km nuo Butrimonių.
     1941 m. gruodžio 1 d. Karlo Jägerio raporte Vyriausiajai reicho saugumo valdybai apie operatyvinio būrio Nr. 3/A įvykdytas masines žudynes Lietuvoje rašoma, kad 1941 m. rugsėjo 9 dieną Butrimonyse nužudyti 67 vyrai, 370 moterų, 303 vaikai. Šių žudynių vykdytojais buvo SS oberšturmfiurerio Joachimo Hamanno skrajojantis būrys/1-ojo bataliono 3-ioji kuopa, Butrimonių valsčiaus policijos viršininkas Leonardas Kasperiūnas (Kasperskis), Butrimonių policininkai ir baltaraiščiai.
     Tik keliolikai Butrimonių žydų pavyko pabėgti ir išvengti egzekucijos. Tačiau pabėgėliai ir toliau buvo persekiojami, suimami ir žudomi. 1942 m. balandžio mėnesį Butrimonių policija Žaliosios vienkiemyje Petro ir Broniaus Golumbiauskų sodyboje ieškojo besislapstančių žydų. Apžiūrint miško pakraštyje stovinčią pirtį į policininkus buvo mesta granata ir paleisti šūviai. Policininkai irgi atidengė ugnį ir padegė pirtį. Iš pirties išbėgo du žydų vyrai ir dvi moterys. Vienas vyras buvo nušautas vietoje, o kitas, sunkiai sužeistas, pabėgo. Žydų moterys buvo suimtos.
     Iš Franciškos Golumbiauskienės 1960 m. gegužės 26 d. tardymo protokolo, saugomo Lietuvos ypatingajame archyve:
     Vieną 1942 m. pavasario dieną, kai mes visi po pietų buvome namie, mūsų ūkyje, šalia pirties staiga prasidėjo šaudymas ir pirtis užsidegė. Išsigandę šaudymo, mes iš namų neišėjome, pas mus užėjo du policininkai su policininkų uniformomis, ginkluoti šautuvais, vienas aukštas, kitas žemo ūgio, kresnas.
     Užėję į namus jie pradėjo rėkti, kodėl slepiame žydus, po to pradėjo kratą name ir ūkiniuose pastatuose ir rado rūsyje žydų vaikelį.
     Sugrįžę į namą jie suėmė mano vyrą Petrą, jo brolį Bronislavą ir senąjį dėdę Joną Golumbiauską ir išvedė iš namų į kiemą. Mano vyrui jie liepė nešti mažąjį žydų vaikelį (berniuką). Kai išvedė mūsų vyrus iš namų, jau buvo tamsu ir nei man, nei vyro brolio Bronislavo žmonai Jevgenijai išeiti neleido.
     Kitą dieną aš sužinojau, kad gretimame su mūsų ūkiu lauke buvo rastas nužudytas žydas, vienas iš tų, kurie slapstėsi mūsų pirtyje. Jį tame lauke ir palaidojo. Kurį laiką mano vyras, jo brolis ir dėdė buvo įkalinti Butrimonių kalėjime, atnešusi jiems siuntinėlį, girdėjau, kad vienas iš policininkų, kuris suėmė mano vyrą, jo brolį ir dėdę buvo Stoškus, aš jo anksčiau nepažinojau.
     Mano vyro dėdę Joną Golumbiauską maždaug po mėnesio paleido iš Alytaus kalėjimo, jis pasakojo, kad ten buvo laikomi mano vyras ir jo brolis, bet nei vienas iš jų negrįžo ir jų likimas mums nežinomas. Buvo pasklidę kalbos, kad juos policija sušaudė.

     Kartu su Broniumi ir Petru Golumbiauskais bei jų tėvo broliu, 95 metų Jonu Golumbiausku, policininkai į Butrimonis išsivežė dvi iš degančios pirties pabėgusias sulaikytas žydes ir Golumbiauskų namo rūsyje rastą žydų vaikelį. Suimtieji buvo uždaryti į Butrimonių areštinę, o vėliau išvežti į Alytų.
     Golumbiauskų sodyboje Žaliosios kaime nuo 1942 m. vasario įvairiais laikotarpiais slėpėsi Lipa Garbovskis, Stakliškių gyventojas Calelis su žmona Riva, čia ji pagimdė sūnelį, kuris buvo rastas per policijos antpuolį, Zelikas ir Ada Šusteriai, Ados brolis Baruchas ir 16 metų sesuo. Visi jie policijos buvo sulaikyti ir sušaudyti. Iš Žaliosios vienkiemio per policijos antpuolį pabėgęs sužeistas vyras netrukus irgi buvo suimtas. Butrimonių valsčiaus policijos viršininkas J. Kvaraciejus įsakė policininkams Jonui Steponkevičiui ir Pranui Germanavičiui Butrimonių areštinėje kalėjusį žydą sušaudyti Butrimonių žydų kapinėse.
     Iš Jono Steponkevičiaus 1960 m. spalio 11 d. tardymo protokolo, saugomo Lietuvos ypatingajame archyve:
     1942 m. pavasarį, tikslios datos nepamenu, Butrimonių kalėjime buvo žydų tautybės asmuo – vyras. Jis kokiu tai būdu buvo sulaikytas, buvo sužeistas. Policijos viršininkas Kvaraciejus iškvietė mane su Germanavičiumi Pranu ir liepė jį sušaudyti Butrimonių žydų kapinėse, kur jau buvo iškasta duobė. Kartu su manimi ėjo Germanavičius Pranas. Aš buvau ginkluotas mauzeriu, o ar buvo ginkluotas Germanavičius nepamenu. Aš siūliau Germanavičiui jį nušauti, bet tas atsisakė. Aš tuomet iš mauzerio vienu šūviu į galvą nušoviau tą vyriškį. Ant kapinių buvo du civiliai vyrai iš Butrimonių, pavardžių jų nežinau, kurie užkasė lavoną. Duobę taip pat jie buvo iškasę. Kai aš šoviau, tai jie stovėjo prie manęs.
     Taip buvo nužudytas per Butrimonių policijos antpuolį iš degančios Golumbiauskų pirties pabėgęs sužeistas žydas.
     Petras ir Bronius Golumbiauskai, suimti už žydų slėpimą savo vienkiemyje Žaliosios kaime, iš Butrimonių areštinės buvo pervežti į Alytaus kalėjimą. Tiksli jų žūties data nežinoma. Manoma, kad jie buvo sušaudyti Alytuje 1942 m. balandį. Senasis Jonas Golumbiauskas po mėnesio sugrįžo namo iš Alytaus kalėjimo, jis mirė 1943 metais.


Šaltinių ir literatūros sąrašas
 1. Franciškos Golumbiauskienės 1960 m. gegužės 26 d. tardymo protokolas, Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA), f. K-1, ap. 58, b. 46392/3, l. 218–221.
 2. Jono Steponkevičiaus 1960 m. spalio 11 d. tardymo protokolas , LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46392/3, l. 61 a. p.62.
 3. Если забуду…: Документальная повесть о гибели Бутримониса, еврейского местечка в Литве, сост. Владимир Райз, Яаков Шехтер, Иерусалим: Шамир, 1985.
 4. Bubnys Arūnas, „Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2012, Nr. 1 (31), p. 32–62.
 5. „Žudynės Butrimonių žydų kapinėse“, Holokausto Lietuvoje atlasas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, prieiga per internetą: [Holokausto Lietuvoje atlasas](http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search/bendri=.vietove=butrimonys.aukos=.from_year=0.from_month=0.from_day=.to_year=0.to_month=0.to_day=.killers=/page/1/item/19/) [žiūrėta 2026-11-04].
 6. „Žydų žudynės Butrimonyse“, Holokausto Lietuvoje atlasas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, prieiga per internetą: [Holokausto Lietuvoje atlasas](http://holocaustatlas.lt/LT/#a_atlas/search/bendri=.vietove=butrimonys.aukos=.from_year=0.from_month=0.from_day=.to_year=0.to_month=0.to_day=.killers=/page/1/item/17/) [žiūrėta 2026-11-04].
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija