Žydų gelbėtojai

       Antrojo pasaulinio karo metais, Jurgis ir Ksavera Žilinskai, gelbėdami nuo žūties, įsidukrino 1933 m. gimusią Ritą Frank, kurios mama Lidija Frankienė buvo žydė, o tėvas Jonas Frankas – lietuvis, Lietuvos kariuomenės karininkas, Ksaveros Frankaitės-Žilinskienės brolis.
       Ksavera Frankaitė (vėliau Žilinskienė) gimė 1896 m. JAV, Niujorko priemiestyje Brukline. Dar vaikystėje su tėvais atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Panevėžyje. Baigė Panevėžio gimnaziją ir mokytojų seminariją, dirbo Panevėžio „Saulės“ ir Sidabravo mokyklose pradinių klasių mokytoja. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Ksavera Frankaitė su motina ir broliu traukėsi nuo fronto. Vitebske ji susitiko su karo chirurgu Jurgiu Žilinsku, kurį pažinojo dar Lietuvoje. 1915 m. jie susituokė Minske, ten 1916 m. gimė jų pirmagimė dukra Vita. Nuo 1919 m. Ksaveros ir Jurgio Žilinskų šeima gyveno Kaune. 1926 m. Ksavera Žilinskienė baigė Vytauto Didžiojo universiteto odontologijos studijas ir pradėjo dirbti dantų gydytoja Kaune. Studijuodama odontologiją, Ksavera susipažino ir susidraugavo su bendramoksle Lidija Šapiraite, vėliau tapusia Ksaveros brolio, Lietuvos kariuomenės kapitono Jono Franko žmona. Apsigyvenusi Kaune, Ksavera Žilinskienė daug laiko skyrė visuomeninei veiklai – buvo Lietuvos moterų tarybos narė, rūpinosi moterų teisėmis ir švietimu, 1935–1940 m. buvo Lietuvos skaučių vyriausioji vadė.
       Medicinos daktaras, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Anatomijos katedros ir instituto kūrėjas profesorius Jurgis Žilinskas gimė Januškonių kaime, Baisiogalos valsčiuje. Baigė Arensburgo gimnaziją Ezelio (Saremos saloje), studijavo Dorpato (Tartu) universitete, kur 1912 m. gavo medicinos gydytojo diplomą ir 1913 m. pradėjo gydytojo praktiką Lietuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos Raudonojo kryžiaus organizacijose, buvo Vilniaus-Šiaulių ruožo sanitarinio traukinio chirurgas ir viršininkas. 1922–1940 m. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
       Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, Ksavera Žilinskienė su savo vyru Jurgiu Žilinsku gyveno Vilniuje, nes 1940 m. profesorius Jurgis Žilinskas buvo perkeltas dirbti iš Kauno į Vilniaus universitetą. Į Vilnių iš Šiaulių su savo kariniu daliniu buvo perkeltas ir Ksaveros brolis Lietuvos kariuomenės kapitonas Jonas Frankas. Kadangi sovietų represijos vis stiprėjo, suprasdamas, kad jo dienos laisvėje greitai gali baigtis, Jonas Frankas paprašė savo sesers Ksaveros pasirūpinti jo dukrele Rita, nes jo žmona Lidija to jau nebegalėjo padaryti. Nuo 1937 m. Lidija Frankienė sunkiai sirgo, kelerius metus jau buvo paralyžiuota. 1941-ųjų birželį Ksavera Žilinskienė pranešė Lidijai, kuri tuo metu kartu su dukrele Rita gyveno Šiauliuose, kad jos vyrą, Lietuvos kariuomenės kapitoną Joną Franką sovietai areštavo, kankino, įkalino, o 1941 m. birželio 14 d. išvežė į lagerį Norilske Rusijoje. Vėliau kapitoną Joną Franką perkėlė į lagerį Siblagas Kemerovo srityje, kur ir jis 1944 m. gruodžio 28 d. ir buvo nužudytas. Tuo metu jis buvo 44-erių metų amžiaus. (Iš: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m., 3 tomas, 119 psl., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003). Trokšdama išgelbėti savo dukrelę, Lidija Frankienė sutiko, kad Ritą įsidukrintų mergaitės mylima teta Ksavera ir jos vyras Jurgis Žilinskas. Graudžiai verkdama Rita atsisveikino su savo Mamyte, nors tuo metu ir nesuvokė, kad ją iš viso dar tepamatys du ar tris kartus. Vyriausiais Jurgio Žilinsko brolis Mykolas Žilinskas išvežė Ritą Frankaitę iš Šiaulių ir slapta nugabeno į Ksaveros ir Jurgio Žilinskų dvarą Vaiškoniuose, netoli Kėdainių. Jis tai darė su didele rizika sau ir savo šeimai. Mykolas Žilinskas ir vėliau palaikė ryšius su Lidija Frankiene, padėjo kuo galėdamas bei išsaugojo Ritos Frankaitės ir jos motinos Lidijos paslaptį. Praleidusi keletą savaičių Žilinskų dvare Vaiškoniuose kartu su dvaro darbininkais, vieną šaltą snieguotą žiemos naktį Rita buvo pervežta pas savo naujuosius įtėvius Ksaverą ir Jurgį Žilinskus į Vilnių ir tapo Rita Žilinskaite. Kartą, kai Žilinskų nebuvo namuose ir Rita buvo palikta su namų šeimininke, į duris pasibeldė gestapininkas ir kamantinėjo mergaitę, kas pas juos lankosi. Nors Rita buvo labai nuovoki ir neišsidavė, kad išvakarėse pas Žilinskus lankėsi jos motinos Lidijos giminaitis, tačiau po šio vizito Žilinskai nusprendė, kad jiems bus saugiau gyventi savo dvare ir sugrįžo į Vaiškonius, kur ir pragyveno iki 1944-ųjų vasaros.
       Jurgis Žilinskas labai rūpinosi Ritos mokslu, daug ko ją išmokė ir labai didžiavosi gabios mergaitės pasiekimais. Deja, laikai buvo neramūs, pavojai tykojo nuolat. Dažnai atvykdavo vokiečių karininkai reikalauti duoklės. Vokiečių vizitai buvo ypač pavojingi, nes nuo 1942 m. Žilinskai slapstė iš Kauno geto pabėgusią penkiolikmetę Ritos pusseserę, Ritos motinos sesers Liubos dukrą Lėją Rosenfeld. Lėja su savo tėvais Mendeliu ir Liuba Rosenfeldais buvo įkalinti Kauno gete, tėvai vėliau buvo atskirti ir išvežti, nužudyti Štuthofe ir Buchenvalde. Šią gražią jauną „giminaitę“ reikėjo itin saugoti, nes jos slapstymas kėlė labai rimtą pavojų visai šeimai. Jurgiui Žilinskui pavyko gauti Lėjai naujus asmens dokumentus, ji tapo Liucija Statkevičiūte
       Sužinojęs, kad Šeduvoje suimtas ir gete įkalintas gydytojas Paturskis, prof. Jurgis Žilinskas nuvyko į Šeduvą ir bandė išgelbėti savo buvusi gabų studentą, gyd. Paturskį, įtikinėdamas vokiečių administracijos darbuotojus, kad reikia padaryti išimtį, išgelbėti labai vertinamą gerą gydytoją. Deja, jo pastangos buvo bergždžios, dėl ko prof. Jurgis Žilinskas labai apgailestavo.
       1944 m. vasarą, frontui artėjant prie Šiaulių, Jurgis ir Ksavera Žilinskai su savo augintinėmis Rita ir Liucija nusprendė pasitraukti į Vakarus. Iš pradžių jie dar galvojo grįžti, kai frontas pasislinks kita kryptimi. Kurį laiką su daugeliu kitų pabėgėlių jie nakvojo pas ūkininkus daržinėje prie Lietuvos sienos. Tačiau frontas vis artėjo, vokiečiai konfiskavo visus jų arklius, nebeliko nei su kuo važiuoti ir atėjo laikas, kai visi pėstute perėjo sieną, tempdami būtiniausius lagaminus. Taip Ksavera ir Jurgis Žilinskai su savo įdukromis, Rita ir Liucija pradėjo naują gyvenimą karo sąlygomis Vokietijoje. Pirmiausia apsigyveno Dresdene, patyrė daug bombardavimų, per stebuklą pateko į paskutinį traukinį prieš pat didįjį Dresdeno bombardavimą ir kartu su kitais lietuviais pabėgėliais atsidūrė Ravensburge, vėliau Brėmerhafene, iš kur su pirmuoju pabėgėlių laivu iš Vokietijos pasiekė JAV, kur juos sutiko dukra Vita su savo vyru diplomatu Petru Vileišiu. Iš pradžių visi apsigyveno pas Vileišius, Kontektikuto valstijoje, netoli Vaterburio. Dvi našlaitės, Rita ir Liucija, baigė mokslus ir pradėjo savo naujus gyvenimus Amerikoje.
       Prof. Jurgio Žilinsko ryšys su savo giminaičiais likusiais Lietuvoje buvo ilgam nutrūkęs. Tik praėjus stalininiam laikotarpiui, Jurgį Žilinską pasiekė artimųjų laiškai, ir jis sužinojo apie savo brolio Mykolo Žilinsko žūtį, 1945 m. sausio 27 d. jį žiauriai nukankino Šeduvos tarybiniai aktyvistai, teiravęsi, kur yra Jurgis Žilinskas, ar miške, ar pabėgęs į užsienį.
       Lietuviškosios anatomijos ir antropologijos kūrėjas Jurgis Žilinskas mirė 1957 m. kovo 15 d. Vaterburyje, JAV. Gyvendamas emigracijoje, turėjo vienintelę svajonę – sugrįžti į Lietuvą, deja jis to negalėjo įgyvendinti, tačiau į Lietuvą sugrįžo itin vertingi Jurgio Žilinsko Atsiminimai, išleisti 2005 m. Vilniuje. 2025 m. Jurgis ir Ksavera Žilinskai, bei Mykolas Žilinskas, išgelbėję Ritą Frank ir Liuciją Rosenfeld-Bowen (Statkevičiūtę) apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.