Žydų gelbėtojai

       Kunigas Zenonas Karečka gimė 1890 metais gruodžio 20 dieną Plungėje, mokėsi Palangos progimnazijoje, 1908–1913 Žemaičių Dvasinėje seminarijoje Kaune, kunigu įšventintas 1914 metais. Vikaru dirbo įvairiose Lietuvos bažnyčiose, 1926–1927 metais Panevėžio vyskupijos Kurijos notaru, 1929 metais buvo paskirtas Klovainių bažnyčios administratoriumi, o 1941 06 09 paskirtas Palėvenės klebonu.
       Palėvenės parapijų žmonės kleboną Zenoną Karečką prisimena, kaip labai šviesią ir nesavanaudišką asmenybę. Kunigas sugebėjo kiekvienam žmogui padėti, suprasti jo bėdas. Pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną buvo areštuoti ir prie Panevėžio cukraus fabriko laukymėje sušaudyti keli parapijos vyrai, tarp jų ir Palėvenės bažnyčios vargonininkas Povilas Grakauskas. Liko P.Grakausko našlė su trimis mažamečiais vaikais. Kun. Zenonas Karečka šia šeima rūpinosi, apgyvendino vienuolyne, suteikdamas jiems butą, davė žuvusio vargonininko našlei bažnytinių drabužių skalbėjos darbą. Povilo Grakausko dukra Birutė Grakauskaitė-Simonaitienė užaugo su klebonu po vienu stogu, gerai jį pažinojo ir prisimena, kaip kunigas mylėjo ir globojo ne tiktai juos, Povilo Grakausko našlaičius, bet ir kitus vaikus, o nacių okupacijos metais išgelbėjo iš Vilniaus geto pabėgusias Mirą Burde ir jos globotinę dešimtmetę Irmą Degon.

Iš Birutės Grakauskaitės-Simonaitienės prisiminimų apie kunigą Zenoną Karečką ir jo pagalbą persekiojamiems žmonėms 1941–1944 metais:
       1941-aisiais į Palėvenę atvykęs kun. Zenonas Karečka tiesė pagalbos ranką karo išblaškytiems, vienų ar kitų okupantų nuskriaustiems žmonėms. Prisimenu, atsidaro mūsų kambario durys, ir įeina klebonas Zenonas Karečka. Tas mūsų kambarys – tai paskutinė celė ilgame vienuolyno šiaurės rytinio korpuso koridoriuje, prie pat dabar jau užmūrytų durų. Klebonas kaip visada paprastai apsirengęs ir klausia: ,,Ar mama dar negrįžo?‘‘ Mes su broliu sumišę, kambarys apverstas, o patys šokame ant sujauktų lovų, nuo pat ryto vieni. Mama iškviesta į miliciją apklausai apie 41-aisiais Panevėžyje sušaudytą vyrą Povilą Grakauską. Klebonas padalino po saldainį ir išėjo. <...>
       Tame vienuolyno koridoriuje teko matyti jauną rusvaplaukę moteriškę ir tamsią mergaitę. Ji prie mūsų žaidimų niekada neprisidėdavo. Tai buvo dvi iš Vilniaus geto pabėgusios žydės Mira Burdė ir dešimtmetė Irma Degon. Ir jas priglaudė geraširdė kunigo ranka. Kaip lengvi plazdantys šešėliai jos baugiai vaikščiojo vienuolyno koridoriuose. Liko gyvos ir po karo išvyko į Izraelį.

       Pasiekti Palėvenę Mirai Burde ir Irmai Degon padėjo klebono artimieji. Kelionė nebuvo lengva: subombardavus traukinį, kuriuo iš Vilniaus važiavo Mira Burde ir Irma Degon, joms teko įveikti ilgą kelią pėsčiomis, kol jos pasiekė Palėvenės kleboniją, kur ir buvo kunigo Zenono Karečkos slapstomos iki nacių okupacijos pabaigos. Po karo Mira Burde ir Irma Degon emigravo iš Lietuvos, apsigyveno Izraelyje.
       Visa gausi klebonijos šeimyna įvairiais laikotarpiais kuo nors kliuvo tai vienai, tai kitai valdžiai. Klebonijoje nuolat tvyrojo baimė. Nacių okupacijos metais klebonas Zenonas Karečka ypač rizikavo slapstydamas Mirą Burde ir Irmą Degon. O pokario metais klebonijoje dažni svečiai buvo rusų garnizono kariai ir stribai. Vieną naktį, sulindę pro pirmo aukšto atviro lango orlaidę, ištraukė iš patalo klebono šeimininkę, įrėmė į nugarą šautuvą ir liepė vesti pas kleboną. Krėtė visą naktį. Nors nieko nerado, bet kunigą Zenoną Karečką ilgai tardė saugumas ir 1945 metais gruodžio 18 dieną suėmė ir ištrėmė į Komiją, prie Pečioros krantų.
       Paaiškėjus, kad jokiose antisovietinėse organizacijose kunigas Zenonas Karečka nedalyvavo, o karo metais gelbėjo žmones nuo pražūties, 1946 m. spalio 18 d. jis buvo paleistas ir, kiek atgavęs jėgas, sugrįžo į Lietuvą.
       Grįžęs iš sovietų lagerio kunigas Zenonas Karečka vėl apsigyveno Palėvenėje. Tikėtina, kad dėl kunigo išlaisvinimo iš sovietų lagerio turėjo įtaką ir advokato Zaleckos kreipimasis į Vyriausiąjį SSSR prokurorą Maskvoje, kuriame advokatas rašė: kunigas Zenonas Karečka vokiečių okupacijos laiku jokioje antitarybinėje veikloje nedalyvavo, o padėjo tarybiniams piliečiams, ypatingai žydų tautybės nuo vokiečių persekiojimo. (iš Panevėžio Vyskupijos kurijos 2008 01 17 rašto Birutei Grakauskaitei-Simonaitienei).
       1952 09 13 kunigas Zenonas Karečka buvo perkeltas į Krinčiną, dirbo administratoriumi. Mirė 1954 m. spalio 10 dieną, palaidotas Krinčino bažnyčios šventoriuje.
       Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1992 metais, Mira Burde lankėsi Lietuvoje, ieškojo ir kunigo Zenono Karečkos artimųjų. Deja, kunigo Zenono Karečkos artimųjų tada jai nepavyko rasti, bet Kaune ji aplankė buvusio Vilniaus pasų skyriaus darbuotojo Balčiūno našlę, dėkojo už jos vyro pagalbą, aprūpinant suklastotais dokumentais, su kuriais bėglės iš Vilniaus geto pasiekė jas priglaudusį kunigą Zenoną Karečką Palėvenėje.
       2025 m. ceremonijos metu Miros Burde ir Irmos Degon gelbėtojas kunigas Zenonas Karečka apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.