Žydų gelbėtojai

       Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą ir prasidėjus žydų persekiojimui, seserys Anastasija Dauguvietytė, Elena Dauguvietytė, Darija Dauguvietytė-Hanfman su vyru Andrew Hanfmanu ir su motina Olga Kuzmina-Dauguvietiene padėjo išsigelbėti Ijai Taubman, gydytojams Šlomo Nabriskiui, Borisui Voščinui, mergaitėms Frumai Vitkinaitei ir Margalitai Stenderytei bei gelbėjo kitus Kauno geto žydus.
       1941 metų spalio 4-ąją, prieš prasidedant Mažojo geto likvidavimo akcijai, Ija Taubman (vėliau Pozdnjakoff) pabėgo iš Kauno geto ir pabeldė į ilgametės draugės Darijos Dauguvietytės-Hanfman ir jos vyro Andrew Hanfmano duris. Ji norėjo dieną išbūti mieste, o vakare vėl įsmukti į getą. Tačiau Hanfmanai jos neišleido, suprasdami, kad grįžimas į getą gali reikšti mirtį. Vis dėlto likti pas Hanfmanus Ijai Taubman buvo pavojinga. Nãmo, kuriame pora nuomojosi butą, gyventojai buvo nusiteikę antisemitiškai, be to, butu šeima dalijosi su svetimais žmonėmis. Todėl tuo metu pas dukrą viešėjusi Olga Kuzmina-Dauguvietienė pasiūlė Ijai Taubman apsistoti jos bute Kipro Petrausko gatvėje 14. Nedideliame, kukliai apstatytame bute, be Olgos, gyveno ir dvi jos suaugusios dukros Anastasija ir Elena Dauguvietytės. Šeima gyveno skurdžiai, vos prasimaitindavo, bet geraširdiškai viskuo dalijosi su geto pabėgėliais. Butas buvo antrame namo aukšte, pirmame gyveno svetimi žmonės – o tai savaime buvo pavojinga. Dieną, kai Olga Dauguvietienė ir jos dukros išeidavo, Ija Taubman stengdavosi kuo mažiau judėti, kad kaimynai neišgirstų bruzdėjimo. Kas kartą užėjus svetimiems Ija slėpdavosi sieninėje spintoje, virš bulvių atsargų. Kiekvienas skambutis, žingsniai ant laiptų gąsdino visą šeimą. Suprasdama, kad Olgai Dauguvietienei ir jos dukroms gresia didžiulis pavojus, Ija vis ieškojo galimybių gauti suklastotus dokumentus ir slapstytis savarankiškai. Olga ir jos dukra Anastasija, pasitarusios su Sofijos ir Kazio Binkių šeimos nariais, šią problemą išsprendė – iš Sofijos Binkienės dukros Irenos gavusi suklastotą asmens dokumentą Ija Taubman 1941 metų lapkričio pabaigoje išvyko į Vilnių, ten jos niekas nepažinojo.
       Ištrauka iš Ijos Taubman-Pozdnjakoff liudijimo Jad Vašem memorialiniam institutui Izraelyje 1984 m. sausio 10 dieną: Tuo metu, kai slėpiausi, ši kilni, drąsi šeima savo namuose priglaudė ir du žydus gydytojus. Vienas buvo Monia [Šlomo] Nabriskis, kitas – Borisas Voščinas. <...> Be manęs ir šių dviejų gydytojų, būdavo, vidury nakties ištrūkę iš geto žydai irgi pabelsdavo į šių namų duris, ieškodami nakvynės. Niekam neteko grįžti atgal. <...> Paprasta išvada: jei ne ši šeima – seserys ir jų motina – manęs tikriausiai šiandien nebūtų.
       Kurį laiką, 1943 metų pabaigoje – 1944-ųjų pradžioje, Olgos namuose buvo slepiamos prieš Vaikų akciją iš Kauno geto išvestos mergaitės Margalita Stenderytė ir Fruma Malka Vitkinaitė. Mažametė nužudyto Kauno operos ir baleto teatro smuikininko Roberto ir rentgenologės Rozos Stenderių dukrytė Margalita nemokėjo nei lietuviškai, nei rusiškai, tik žydiškai, ją slapstyti buvo itin sudėtinga, ketverių metų mergaitė vis verkė ir jai buvo neįmanoma paaiškinti, kur yra jos mama. Iškilus pavojui Margalitą toliau slapstė Satkevičių ir Mongirdų šeimos, karo pabaigos ji sulaukė Olgos Mongirdienės sodyboje Vilkijoje. Dešimtmetę Frumą Malką Vitkinaitę gelbėjo daugybė žmonių, tarp jų ir Olga Kuzmina-Dauguvietienė bei jos dukros Elena ir Anastasija Dauguvietytės.
       Iš Olgos Kuzminos prisiminimų „Negalima buvo gyventi užsimerkus“ S. Binkienės sudarytoje knygoje „Ir be ginklo kariai“ (1967): Pas mane nuolatos gyvendavo kelios mergaitės. Iš jų ypač prisimenu puikią, jautrią mergaitę Frumą Vitkinaitę. Jos tėvai buvo likę gete. Ji labai jaudindavosi dėl saviškių ir dažnai verkė, bet tyliai. Frumos tėvai žuvo, ir ją paėmė labai gera moteris Elena Holcmanienė, kurios dukra – aktyvi kovotoja prieš fašistus – buvo žuvusi. Ši puiki mergaitė Fruma, kurią mes visi pamilome, kartą mane labai sujaudino. Jau išvadavus Kauną, ji atėjo pas mane ir atnešė gėlytę. Pas mane gyveno ir daugiau mergaičių, bet kažkodėl kitos ne taip įstrigo atmintyje.
       1985 metais Jad Vašem Olgą Kuzminą-Dauguvietienę, Anastasiją Dauguvietytę-Dubrovsky, Eleną Dauguvietytę-Kudabienę, Dariją Dauguvietytę-Hanfman ir Andrew Hanfmaną pripažino Pasaulio Tautų Teisuoliais. 2001 metais Olga Kuzmina-Dauguvietienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Per 2025 metų ceremoniją Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti ir kiti Olgos Kuzminos-Dauguvietienės šeimos nariai – Anastasija Dauguvietytė-Dubrovsky, Elena Dauguvietytė-Kudabienė, Darija Dauguvietytė-Hanfman ir Andrew (Andrey) Hanfmanas.