Žydų gelbėtojai

       Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991-aisiais vasarą į Lietuvą iš Los Angeles, JAV, atvyko Dovydas Goldšteinas su žmona. Dovydas atvyko į Eržvilką susitikti su Goldšteinų šeimos gelbėtojais, gelbėtojų šeimų artimaisiais, aplankyti 1941 metais vasarą nužudytų Eržvilko žydų žūties vietų. Tarp nužudytųjų buvo daug Goldšteinų giminių, draugų, kaimynų. Su savo tėvais Chaimu ir Menucha Goldšteinais per visus karo metus kartu slapstėsi ir jų vaikai trejų metų Dovydas ir aštuonerių Arielis. Jei ne Chaimo Goldšteino sumanumas, išradingumas, visų šeimos narių tikėjimas, kad jiems pavyks įveikti šaltį, ligas, visus įmanomus ir neįmanomus sunkumus, ir daugelio lietuvių valstiečių pagalba, Goldšteinų šeimą būtų ištikęs toks pat tragiškas likimas,
kaip ir visus Eržvilko žydus.
       Prieškariu Chaimas Goldšteinas Eržvilke vertėsi galvijų, grūdų prekyba. Pažinojo daug apylinkių valstiečių. Vokiečiams okupavus Eržvilką, iš karto prasidėjo žydų persekiojimas, o netrukus visiems žydams buvo įsakyta susiruošti į trijų dienų kelionę į stovyklą. Nors žydai jau buvo apsupti policininkų, Chaimui Goldšteinui su žmona ir vaikais pavyko pabėgti. Iš pradžių visi slapstėsi šalia esančiuose miškuose, maisto gaudavo iš ūkininkų. Orams atšalus, glausdavosi valstiečių sodybose, dažnai keisdavo vietas, slapstydavosi ir visi kartu, ir atskirai.
       Kai kurie Goldšteinų šeimos gelbėtojai buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi jau anksčiau, o per 2024 m. ceremoniją, pagerbti dar keli Eržvilko apylinkių valstiečiai, gelbėję Goldšteinų šeimą, tarp jų – Jonas ir Antanina Puišiai, su savo trimis vaikais gyvenę Jurbarko rajone, Rudžių kaime.

Iš Jono ir Antaninos Puišių sūnaus Jono Puišio 1994-06-26 laiško advokatui Judeliui Ronderiui:
       Mes sužinojome, kad Jūs renkate žinias apie žydų slėpimą karo metais. Jums rašo Jono Puišio sūnaus šeima. Mano tėvas yra miręs, mama dar gyva, jai 96 metai. Kai karo metais tėvai slėpė žydus man buvo 5-6 metai. Tai buvo žydų Goldšteinų šeima iš Eržvilko: tėvas, motina ir du berniukai. Tėvai buvo padarę slėptuvę po šienu, kurioje jie slėpėsi. Su didesniu berniuku miegodavau kambaryje vienoje lovoje. Kaimynams sakydavo, kad tai mamos sesers sūnus. Valgyti mama nešdavo įsidėjusi į kibirą, nes bijodavo, kad kas nors nesuprastų. Kiek laiko slėpėsi pasakyti negaliu, nes jie išeidavo ir vėl pareidavo, nes buvo nesaugu vienoje vietoje slėptis. O kai vieną dieną pasitraukė, tai daugiau ir nesugrįžo. Tik žinome, kad jie išliko gyvi...

       Po karo Goldšteinai išvyko į JAV, apsigyveno Los Angeles mieste. Chaimas Goldšteinas, gyvendamas JAV, sudarė savo gelbėtojų sąrašą, kuriame mini daugelio žmonių pavardes, padėjusių jiems išgyventi, tarp jų yra ir Jurbarko r. Rudžių kaime, netoli Pašaltuonio gyvenę Jonas ir Antanina Puišiai. Daugelį metų su žydų gelbėtojais dirbęs Kauno žydų bendruomenės narys, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus pagalbininkas kaunietis advokatas Judelis Ronderis surado daugelį Goldšteinų gelbėtojų ir jų palikuonių, tebegyvenančių gimtose vietose.