Žydų gelbėtojai
Benn Alice
ALICE BENN (ALISA BENJAMINAVIČIENĖ)
1939-ųjų vasarą Abraomas Viravičius su žmona Fania atvyko iš Palestinos į Kauną aplankyti giminių ir rudeniop planavo sugrįžti atgal. Deja, jų planams nebuvo lemta išsipildyti, nors tada dar niekas neįtarė, koks tragiškas likimas ištiks Lietuvos žydus ir visą Viravičių-Ginų šeimą, nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą ir kokiame pavojuje atsidurs neseniai gimusi Fanios ir Abraomo Viravičių dukrelė Tania.
1941-ųjų birželio 26-ąją į butą Vytauto g-vėje 28, kuriame gyveno trys broliai Viravičiai, lydimi kiemsargio V. Kaminskio užėjo 5 baltaraiščiai. Šiųįvykių liudininkė profesorė Sara Ginaitė-Rubinsonienė savo „Atminimo knygoje“ taip prisimena tos tragiškos dienos įvykius: V. Kaminskis atsivedė baltaraiščius ir iškilmingai pranešė: „Štai kur visi komunistai žydai slapstosi“. Be jokių kalbų ir neklausydami paaiškinimų, jog nesame komunistai, kad mūsų gimines prieš savaitę išvežė sovietai (net jų kambariai ligi šiol užantspauduoti), baltaraiščiai suėmė visus penkis to namo gyventojus vyrus, tarp jų tris motinos brolius: Salomoną, Isaką ir Abraomą Viravičius. Nepadėjo jokie prašymai pasigailėti. Visus penkis išvedė į kiemą ir truputį atokiau nuo namo, prie pat Vytauto parko sušaudė. Aš tai mačiau savo akimis ir, iš baimės netekusi žado, negalėjau iš vietos pajudėti.
Visus Kauno žydus perkėlus į Vilijampolėje įsteigtą getą, Abraomo Viravičiaus žmona Fania su dukrele Tania ir jos vyro seserimi Rebeka Viravičiūte-Giniene apsigyveno tame pačiame kambaryje. Rebekos vyras Josifas Ginas jau labai sunkiai sirgo ir mirė gete 1941-ųjų rugpjūčio 25 d. Sara Ginaitė, būdama gete, palaikė ryšius su prieškaryje Ginų namuose dirbusia Pranciška Granskyte. Buvo tariamasi, kur būtų galima paslėpti Fanios dukrelę Tanią.
Sarai Ginaitei pasitraukus iš Kauno geto pas partizanus, ryšį su Pranute palaikė jos sesuo Alisa Benjaminavičienė. Alisa buvo labai veikli ir drąsi moteris. Jau prasidėjus masiniams žydų šaudymams, panaudojusi visas įmanomas savo pažintis ir draugus, ji sugebėjo ištraukti iš VII-ojo forto savo vyrą Filipą. Po Vaikų akcijos,įvykusios 1944-jų kovo 27-28 dienomis Kauno gete, buvo nuspręsta nedelsiant gelbėti mažąją Tanią. Rizikuodama savo gyvybe, sekančią dieną po Vaikų akcijos, Alisa, perlipusi per geto tvorą, bulvių maiše išnešė užmigdytą Tanią ir nešė mergaitę per visą miestą nuo Vilijampolės iki Mickevičiaus gatvės pas Pranutę Granskytę. Po kelių dienų, vėl rizikuodama savo gyvybe, Alisa atėjo pas Pranutę pasižiūrėti, kaip ji ir vaikas laikosi ir įsitikino, kad viskas tvarkoje. Nuo tada Tania rūpinosi Pranutė Granskytė ir jos sesuo Liudvika Bazienė su savo vyru Antanu.
Tanios motina Fania Viravičienė žuvo likviduojant Kauno getą, o jos pirmoji gelbėtoja Alisa Benjaminavičienė išgyveno Štuthofe. Šiuo metu išgelbėtoji Tania Viravičiūtė-Rubinsonaitė-Vasiliauskienė gyvena Kanadoje, jai prašant Pranciška Granskytė pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole 2006 m. Pranciška Granskytė ir jos sesuo Liudvika Bazienė su vyru Antanu apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais 2008 metais.
1939-ųjų vasarą Abraomas Viravičius su žmona Fania atvyko iš Palestinos į Kauną aplankyti giminių ir rudeniop planavo sugrįžti atgal. Deja, jų planams nebuvo lemta išsipildyti, nors tada dar niekas neįtarė, koks tragiškas likimas ištiks Lietuvos žydus ir visą Viravičių-Ginų šeimą, nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą ir kokiame pavojuje atsidurs neseniai gimusi Fanios ir Abraomo Viravičių dukrelė Tania.
1941-ųjų birželio 26-ąją į butą Vytauto g-vėje 28, kuriame gyveno trys broliai Viravičiai, lydimi kiemsargio V. Kaminskio užėjo 5 baltaraiščiai. Šiųįvykių liudininkė profesorė Sara Ginaitė-Rubinsonienė savo „Atminimo knygoje“ taip prisimena tos tragiškos dienos įvykius: V. Kaminskis atsivedė baltaraiščius ir iškilmingai pranešė: „Štai kur visi komunistai žydai slapstosi“. Be jokių kalbų ir neklausydami paaiškinimų, jog nesame komunistai, kad mūsų gimines prieš savaitę išvežė sovietai (net jų kambariai ligi šiol užantspauduoti), baltaraiščiai suėmė visus penkis to namo gyventojus vyrus, tarp jų tris motinos brolius: Salomoną, Isaką ir Abraomą Viravičius. Nepadėjo jokie prašymai pasigailėti. Visus penkis išvedė į kiemą ir truputį atokiau nuo namo, prie pat Vytauto parko sušaudė. Aš tai mačiau savo akimis ir, iš baimės netekusi žado, negalėjau iš vietos pajudėti.
Visus Kauno žydus perkėlus į Vilijampolėje įsteigtą getą, Abraomo Viravičiaus žmona Fania su dukrele Tania ir jos vyro seserimi Rebeka Viravičiūte-Giniene apsigyveno tame pačiame kambaryje. Rebekos vyras Josifas Ginas jau labai sunkiai sirgo ir mirė gete 1941-ųjų rugpjūčio 25 d. Sara Ginaitė, būdama gete, palaikė ryšius su prieškaryje Ginų namuose dirbusia Pranciška Granskyte. Buvo tariamasi, kur būtų galima paslėpti Fanios dukrelę Tanią.
Sarai Ginaitei pasitraukus iš Kauno geto pas partizanus, ryšį su Pranute palaikė jos sesuo Alisa Benjaminavičienė. Alisa buvo labai veikli ir drąsi moteris. Jau prasidėjus masiniams žydų šaudymams, panaudojusi visas įmanomas savo pažintis ir draugus, ji sugebėjo ištraukti iš VII-ojo forto savo vyrą Filipą. Po Vaikų akcijos,įvykusios 1944-jų kovo 27-28 dienomis Kauno gete, buvo nuspręsta nedelsiant gelbėti mažąją Tanią. Rizikuodama savo gyvybe, sekančią dieną po Vaikų akcijos, Alisa, perlipusi per geto tvorą, bulvių maiše išnešė užmigdytą Tanią ir nešė mergaitę per visą miestą nuo Vilijampolės iki Mickevičiaus gatvės pas Pranutę Granskytę. Po kelių dienų, vėl rizikuodama savo gyvybe, Alisa atėjo pas Pranutę pasižiūrėti, kaip ji ir vaikas laikosi ir įsitikino, kad viskas tvarkoje. Nuo tada Tania rūpinosi Pranutė Granskytė ir jos sesuo Liudvika Bazienė su savo vyru Antanu.
Tanios motina Fania Viravičienė žuvo likviduojant Kauno getą, o jos pirmoji gelbėtoja Alisa Benjaminavičienė išgyveno Štuthofe. Šiuo metu išgelbėtoji Tania Viravičiūtė-Rubinsonaitė-Vasiliauskienė gyvena Kanadoje, jai prašant Pranciška Granskytė pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole 2006 m. Pranciška Granskytė ir jos sesuo Liudvika Bazienė su vyru Antanu apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais 2008 metais.