Žydų gelbėtojai
Žilytė Barbora
KATERINA BAGDANAVIČIENĖ
BENEDIKTAS BAGDANAVIČIUS
BARBORA ŽILYTĖ
Į Darbėnus, kur prieškariu gyveno apie 600 žydų, nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė jau pirmą karo dieną. Iš karto prasidėjo represijos ir žydų žudynės. 1941 m. birželio 29 d. apie 150 Darbėnų žydų vyrų buvo sušaudyti, o likusieji per 400 senų vyrų, moterų, vaikų buvo uždaryti sinagogoje miestelio centre ir buvo saugomi policininkų. Sinagogoje žmonės buvo laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis, kasdien visi laukė mirties. Po mėnesio buvo paskelbta, kad Darbėnų apylinkių ūkininkai gali imti darbams žydų moteris ir išlikusius vyrus. Riva Šatelienė liudijo (R. Šatelienės 1956-08-24 apklausos protokolas Klaipėdos milicijoje): ją ir kitą darbėniškę Chasią Šubicaitę 1941-ųjų liepos pabaigoje į savo ūkį pasiėmė Benediktas ir Katerina Bagdanavičiai. Į Darbėnus vežimu parsivežti Rivos Šatelienės ir Chasios Šubicaitės atvyko Katerina Bagdanavičienė. Važiuojant namo į Būtingę, ji pasakė moterims, kad jų tikslas – ne turėti ūkyje darbininkių, jų jiems netrūksta, o sunkią valandą padėti joms. Tačiau jau rugsėjo mėnesį buvo atsiųstas rašytinis įsakymas grąžinti žydes į Darbėnų sinagogą. Benediktas Bagdanavičius nuvežė moteris, jas užregistravo, bet sutarė, kad, iškilus pavojui, jos grįžtų į jo sodybą. Per pažįstamus darbėniškius B. Bagdanavičius pasirūpino, kad sinagogą saugojusi sargyba gautų per akis degtinės, ir maždaug po savaitės Riva Šatelienė, Chasia Šubicaitė, sužinojusios apie gresiančius šaudymus, ištaikiusios momentą, kai sargyba naktį miegojo, pabėgo iš sinagogos ir grįžo pas Bagdanavičius. Pas Kateriną ir Benediktą R. Šatelienė ir A. Šubicaitė pragyveno 2,5 metų. B. Bagdanavičius po svetainės grindimis buvo įrengęs slėptuvę, į kurią buvo galima patekti per spintą, išėmus dugno lentas.
Vėlyvą 1943-iųjų rudenį Bagdanavičiai sužinojo, kad jų žydes pastebėjo kaimynai, todėl buvo skubiai rasta nauja vieta – Rivą ir Chasią priėmė nuošalioje Medomiškio sodyboje gyvenusi Barbora Žilytė. Pas ją Riva ir Chasia gyveno iki 1944-ųjų spalio.
Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai itin rizikavo ir gelbėdami kitas darbėniškes žydes. Gydytoją Jocheved Marijampolskaitę, jai labai prašant, Bagdanavičius nuvežė pas jos gerus pažįstamus į Liepoją. Kelionė buvo ilga ir labai pavojinga, reikėjo sukarti apie 60 km, vis dėlto tikslą jie pasiekė sėkmingai. Deja, po kurio laiko Bagdanavičiai sužinojo, kad J. Marijampolskaitė buvo priversta išeiti iš savo pažįstamų namų, bandė grįžti pas Bagdanavičius, bet pakeliui buvo sugauta nacių ir nužudyta.
1943 m.rudenį iš Liepojos Benediktas Bagdanavičius parsivežė dar vieną darbėniškę – Rochą Judilaitę.. Ne kartą pas Bagdanavičius buvo prisiglaudusi ir darbėniškė Cipora Zimanaitė, vėliau ją gelbėjo Pelėkių kaime gyvenę Bronė ir Viktoras Skripkauskai.
Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai išgelbėjo ne tik Rivą Šatelienę ir Chasią Šubicaitę, gyvybiškai svarbią pagalbą jie suteikė ir kitoms darbėniškėms: Jocheved Marijampolskaitei, Ciporai Zimanaitei, Rochai Judilaitei.
BENEDIKTAS BAGDANAVIČIUS
BARBORA ŽILYTĖ
Į Darbėnus, kur prieškariu gyveno apie 600 žydų, nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė jau pirmą karo dieną. Iš karto prasidėjo represijos ir žydų žudynės. 1941 m. birželio 29 d. apie 150 Darbėnų žydų vyrų buvo sušaudyti, o likusieji per 400 senų vyrų, moterų, vaikų buvo uždaryti sinagogoje miestelio centre ir buvo saugomi policininkų. Sinagogoje žmonės buvo laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis, kasdien visi laukė mirties. Po mėnesio buvo paskelbta, kad Darbėnų apylinkių ūkininkai gali imti darbams žydų moteris ir išlikusius vyrus. Riva Šatelienė liudijo (R. Šatelienės 1956-08-24 apklausos protokolas Klaipėdos milicijoje): ją ir kitą darbėniškę Chasią Šubicaitę 1941-ųjų liepos pabaigoje į savo ūkį pasiėmė Benediktas ir Katerina Bagdanavičiai. Į Darbėnus vežimu parsivežti Rivos Šatelienės ir Chasios Šubicaitės atvyko Katerina Bagdanavičienė. Važiuojant namo į Būtingę, ji pasakė moterims, kad jų tikslas – ne turėti ūkyje darbininkių, jų jiems netrūksta, o sunkią valandą padėti joms. Tačiau jau rugsėjo mėnesį buvo atsiųstas rašytinis įsakymas grąžinti žydes į Darbėnų sinagogą. Benediktas Bagdanavičius nuvežė moteris, jas užregistravo, bet sutarė, kad, iškilus pavojui, jos grįžtų į jo sodybą. Per pažįstamus darbėniškius B. Bagdanavičius pasirūpino, kad sinagogą saugojusi sargyba gautų per akis degtinės, ir maždaug po savaitės Riva Šatelienė, Chasia Šubicaitė, sužinojusios apie gresiančius šaudymus, ištaikiusios momentą, kai sargyba naktį miegojo, pabėgo iš sinagogos ir grįžo pas Bagdanavičius. Pas Kateriną ir Benediktą R. Šatelienė ir A. Šubicaitė pragyveno 2,5 metų. B. Bagdanavičius po svetainės grindimis buvo įrengęs slėptuvę, į kurią buvo galima patekti per spintą, išėmus dugno lentas.
Vėlyvą 1943-iųjų rudenį Bagdanavičiai sužinojo, kad jų žydes pastebėjo kaimynai, todėl buvo skubiai rasta nauja vieta – Rivą ir Chasią priėmė nuošalioje Medomiškio sodyboje gyvenusi Barbora Žilytė. Pas ją Riva ir Chasia gyveno iki 1944-ųjų spalio.
Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai itin rizikavo ir gelbėdami kitas darbėniškes žydes. Gydytoją Jocheved Marijampolskaitę, jai labai prašant, Bagdanavičius nuvežė pas jos gerus pažįstamus į Liepoją. Kelionė buvo ilga ir labai pavojinga, reikėjo sukarti apie 60 km, vis dėlto tikslą jie pasiekė sėkmingai. Deja, po kurio laiko Bagdanavičiai sužinojo, kad J. Marijampolskaitė buvo priversta išeiti iš savo pažįstamų namų, bandė grįžti pas Bagdanavičius, bet pakeliui buvo sugauta nacių ir nužudyta.
1943 m.rudenį iš Liepojos Benediktas Bagdanavičius parsivežė dar vieną darbėniškę – Rochą Judilaitę.. Ne kartą pas Bagdanavičius buvo prisiglaudusi ir darbėniškė Cipora Zimanaitė, vėliau ją gelbėjo Pelėkių kaime gyvenę Bronė ir Viktoras Skripkauskai.
Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai išgelbėjo ne tik Rivą Šatelienę ir Chasią Šubicaitę, gyvybiškai svarbią pagalbą jie suteikė ir kitoms darbėniškėms: Jocheved Marijampolskaitei, Ciporai Zimanaitei, Rochai Judilaitei.