Žydų gelbėtojai

ARKADIJUS ŠPAKOVSKIS (1883-1941)

Arkadijus Špakovskis gimė 1883 m. vasario 1 d. Vilniuje, turtingoje šeimoje. Jis ir jo dvynė sesuo buvo paskutiniai iš aštuonių vaikų. Jo tėvas, vertęsis tabako gamyba, mirė kai Arkadijui buvo ketveri.
Arkadijus lankė Pskovo gimnaziją, po to studijavo Sankt-Peterburgo Imperatoriškoje kunigaikščio Oldenburgskio mokykloje. Būdamas devyniolikos, 1902 m. ruošėsi stoti į Karo akademiją, todėl buvo įrašytas į 106-ojo Ufos pėstininkų pulką, kuris buvo dislokuotas Vilniuje.
Vilniuje jam teko stebėti kaip atliekama mirties bausmė Hiršui Lekertui, 22 metų žydui, kuris buvo nuteistas myriop už pasikėsinimą į Vilniaus generalgubernatorių Viktorą fon Valį. Egzekucijos vaizdas taip sukrėtė Arkadijų, kad jis atsisakė minties siekti karininko karjeros. Baigęs Sankt-Peterburgo universitetą, 1910 m. jis atvyko į Vilnių dirbti motinos versle.
1913 m. grįžo į Sankt-Peterburgą ir vedė prancūzę Caroline Bundy.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Arkadijus darė viską, kad jo šeima išgyventų. Per Caroline brolius Didžiojoje Britanijoje jis susisiekė su neoficialiu Britų komitetu Petrograde. Arkadijus skyrė komitetui nemažą sumą pinigų, kad jo žmona ir dukterys galėtų išvykti iš Rusijos, kur tuo metu prasidėjo revoliucija.
Ištekėjusi už Arkadijaus, jo žmona priėmė Rusijos pilietybę. Tam, kad ji galėtų atgauti Prancūzijos pilietybę ir su vaikais išvažiuoti traukiniu į Prancūziją, sutuoktiniams teko išsiskirti. Pagal bolševikų susitarimą su Prancūzijos vyriausybe, Prancūzijos piliečiai galėjo pasitraukti iš Rusijos. Bolševikai leido įforminti skyrybas per vieną dieną.
1919 m. abu Arkadijaus svainius suėmė ir tardė. Po šešių mėnesių Arkadijus taip pat buvo areštuotas už pinigų skolinimą Britų komitetui ir perduotas saugumo tarnybai. Jam pavyko išvengti mirties nuosprendžio, po kelių savaičių kalėjime ji nuteisė priverstiniams darbams ir ištrėmė į Vologdą. Praėjus keliems mėnesiams Arkadijus sugebėjo iš ten pabėgti ir grįžti į Petrogradą. Iš čia jis sudėtingais keliais pasiekė Suomiją, po to laivu atplaukė į Angliją. Į Prancūziją Arkadijus atvyko 1921 m. Susiradęs žmoną ir dukteris, pradėjo verstis antikvariato prekyba.
Per Amerikos Raudonąjį kryžių Paryžiuje jis finansiškai rėmė Rusijoje likusią šeimą, kuri gyveno labai skurdžiai.
1925 m. jis, nebegalėdamas gyventi su nauja gimine, išsiskyrė su Caroline. Arkadijui tai buvo sunkūs laikai: nebematyti trijų savo dukterų jam buvo skaudi netektis. Nors ir nebegyvendamas kartu su dukromis, jis tebesiuntė joms pinigus.
1930 m. Arkadijus išvyko darbo reikalais į Jungtines Valstijas.
1935 m. jis grįžo į Vilnių, išsinuomojo kambarį Pakalnės gatvėje.
Kaimynystėje gyveno dvi seserys žydės. 1941 metais, kai prasidėjo nacių okupacijai, jos išėjo slapstytis. Savo turtą paliko saugoti namo šeimininkui. Kai seserys grįžo pasiimti savo daiktų, savininkas apsimetė jų nepažįstąs ir liepė eiti lauk. Arkadijus buvo savo kambaryje ir girdėjo visą pokalbį. Išėjęs, jis bandė užstoti moteris, paliudijęs, kad tai, ką jos sako, yra tiesa. Namo savininkas ir Arkadijus susikivirčijo. Po šio įvykio namo savininkas įskundė Arkadijų gestapui kaip asmenį, padedantį žydams.
1941 m. rugsėjo 19 d. naktį Arkadijų suėmė ir įkalino Lukiškių kalėjime.
Mirties nuosprendis jam įvykdytas 1941 m. gruodžio 22 d. Paneriuose.