Žydų gelbėtojai
Sindikaitis Benediktas
Benediktas SINDIKAITIS (1904–1944)
Sušaudytas 1944 m. rugsėjo 29 d. Skirsnemunės apylinkėje, Jurbarko rajone
Stasės Sindikaitytės-Minelgienės 1994 m. lapkričio mėn. 23 d. liudijimas:
Aš, Stasė Sindikaitytė-Minelgienė, gimiau 1926 m. Raseinių apskrities Raudonės valsčiaus Stakių miestelyje. Mano tėvas Benediktas Sindikaitis gimė 1901 m.
Tėvas šiene padarė slėptuvę, ten ir gyveno mūsų Stakių miestelio žydai. Mūsų namas stovėjo gal už 500 metrų nuo dviejų upelių, Mituvos ir Snietalos, santakos. Namas stovėjo ant kalno. Naktimis mūsų gyventojai išeidavo, o ryte grįždavo. Pradėjo ateidinėti ir nepažįstami žydai. Dar būdavo moteris su septynerių metų mergaite Irute... Viena iš jų buvo Pranutė, Frida Karpulienė (Freda Karpul), o kita Marytė: jos pasirodydavo retai.
Vieną rudens dieną mūsų namuose buvo krata. Žydų ieškojo rūsyje po namu, upelio pakrantėje, o jie buvo pasislėpę mūsų daržinėje. Po kelių dienų atėjo policininkas ir pasakė tėvui: ,,Benadai, kad pas tave yra žydų, mes tai tikrai žinome, o kur – surasime. Turbūt gerai žinai, kas tavęs laukia“. Visą tą kalbą girdėjo slėptuvėje esantys žydai. Vakare, sutemus, tėvas išėjo apžiūrėti apylinkių, o vėliau išėjo ir mūsų gyventojai. Išėjo visam laikui, tėvas išgriovė slėptuvę. Po poros dienų atėjo policijos viršininkas ir pora vokiečių su šunimis. Nieko neradę, tėvą jie išsivežė į Raseinius ir uždarė mokykloje. Tėvas su dar keliais vyrais surišo paklodes ir pabėgo iš antro aukšto. Sargybiniai, pastebėję bėgančius, pradėjo šaudyti, bet tėvas sėkmingai grįžo namo. Daugiau žydai pas mus nebegyveno, tik ateidavo naktį pasiimti maisto ir vėl išeidavo. Ateidavo ir Pranutė bei Marytė.
Kai frontas pradėjo judėti, kareiviai mums liepė išvažiuoti. Mes nuvažiavome pas gimines netoli Jurbarko. Ten buvo evakuoti Stakių policininkai. Žinoma, policininkai, bendravę su vokiečių žandarais, įskundė mano tėvą, kad jis esąs blogas žmogus ir dar slėpė žydus. To užteko, kad tėvas būtų suimtas. Traukiantis vokiečiams, 1944 m. rugsėjo 29 d. jis buvo sušaudytas Jurbarko rajone, Skirsnemunės apylinkėje, ir vietoje užkastas. Kai po savaitės atėjo rusai, tėvelis buvo perlaidotas Jurbarko kapinėse.
Sušaudytas 1944 m. rugsėjo 29 d. Skirsnemunės apylinkėje, Jurbarko rajone
Stasės Sindikaitytės-Minelgienės 1994 m. lapkričio mėn. 23 d. liudijimas:
Aš, Stasė Sindikaitytė-Minelgienė, gimiau 1926 m. Raseinių apskrities Raudonės valsčiaus Stakių miestelyje. Mano tėvas Benediktas Sindikaitis gimė 1901 m.
Tėvas šiene padarė slėptuvę, ten ir gyveno mūsų Stakių miestelio žydai. Mūsų namas stovėjo gal už 500 metrų nuo dviejų upelių, Mituvos ir Snietalos, santakos. Namas stovėjo ant kalno. Naktimis mūsų gyventojai išeidavo, o ryte grįždavo. Pradėjo ateidinėti ir nepažįstami žydai. Dar būdavo moteris su septynerių metų mergaite Irute... Viena iš jų buvo Pranutė, Frida Karpulienė (Freda Karpul), o kita Marytė: jos pasirodydavo retai.
Vieną rudens dieną mūsų namuose buvo krata. Žydų ieškojo rūsyje po namu, upelio pakrantėje, o jie buvo pasislėpę mūsų daržinėje. Po kelių dienų atėjo policininkas ir pasakė tėvui: ,,Benadai, kad pas tave yra žydų, mes tai tikrai žinome, o kur – surasime. Turbūt gerai žinai, kas tavęs laukia“. Visą tą kalbą girdėjo slėptuvėje esantys žydai. Vakare, sutemus, tėvas išėjo apžiūrėti apylinkių, o vėliau išėjo ir mūsų gyventojai. Išėjo visam laikui, tėvas išgriovė slėptuvę. Po poros dienų atėjo policijos viršininkas ir pora vokiečių su šunimis. Nieko neradę, tėvą jie išsivežė į Raseinius ir uždarė mokykloje. Tėvas su dar keliais vyrais surišo paklodes ir pabėgo iš antro aukšto. Sargybiniai, pastebėję bėgančius, pradėjo šaudyti, bet tėvas sėkmingai grįžo namo. Daugiau žydai pas mus nebegyveno, tik ateidavo naktį pasiimti maisto ir vėl išeidavo. Ateidavo ir Pranutė bei Marytė.
Kai frontas pradėjo judėti, kareiviai mums liepė išvažiuoti. Mes nuvažiavome pas gimines netoli Jurbarko. Ten buvo evakuoti Stakių policininkai. Žinoma, policininkai, bendravę su vokiečių žandarais, įskundė mano tėvą, kad jis esąs blogas žmogus ir dar slėpė žydus. To užteko, kad tėvas būtų suimtas. Traukiantis vokiečiams, 1944 m. rugsėjo 29 d. jis buvo sušaudytas Jurbarko rajone, Skirsnemunės apylinkėje, ir vietoje užkastas. Kai po savaitės atėjo rusai, tėvelis buvo perlaidotas Jurbarko kapinėse.