Žydų gelbėtojai
Samboras Antanas
1941 metais prasidėjusios žiaurioss žydų žudynės sukrėtė Samborų šeimą. Teatro režisierius Antanas Samboras subūrė bendraminčių grupę, tarp kurių buvo kunigas Vladas Požėla, Gecevičius, broliai Adolfas ir Antanas Pinai ir kiti Šiaulių gyventojai. Šie žmonės įvairiais įmanomais ir neįmanomais būdais – slapstydami savo namuose, naktį išveždami į įvairius kaimus – gelbėjo žydus.
Samborų šeima bendravo su orkestro muzikanto Liudviko Aleksandravičiaus šeima. Jis buvo vedęs žydę, vardu Fania. Kartą Fania Aleksandravičienė, išėjusi pasivaikščioti su Samborų dukrele Dalia, buvo sulaikyta įtarus, kad juodaplaukė mažoji Dalia yra žydų vaikas. Tik po didelių pastangų ir ryžto Antanas Samboras atgavo savo dukrelę iš kalėjimo, tačiau Faniai išgelbėti prireikė kur kas daugiau laiko, pastangų ir geraširdžių žmonių pagalbos. Fania buvo išvežta iš kalėjimo ir paslėta pas patikimus žmones kaime.
Faniai Aleksandravičienei išgyventi padėjo keletas lietuvių šeimų. 1980 metais už Fanios Aleksandravičienės gelbėjimą, jai prašant, Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti: Paulina Aleksandravičienė, Antanas ir Elžbieta Vanda Samborai, Juozas ir Ona Ibenskiai, kunigas Vladas Požėla.
Samborų šeima bendravo su orkestro muzikanto Liudviko Aleksandravičiaus šeima. Jis buvo vedęs žydę, vardu Fania. Kartą Fania Aleksandravičienė, išėjusi pasivaikščioti su Samborų dukrele Dalia, buvo sulaikyta įtarus, kad juodaplaukė mažoji Dalia yra žydų vaikas. Tik po didelių pastangų ir ryžto Antanas Samboras atgavo savo dukrelę iš kalėjimo, tačiau Faniai išgelbėti prireikė kur kas daugiau laiko, pastangų ir geraširdžių žmonių pagalbos. Fania buvo išvežta iš kalėjimo ir paslėta pas patikimus žmones kaime.
Faniai Aleksandravičienei išgyventi padėjo keletas lietuvių šeimų. 1980 metais už Fanios Aleksandravičienės gelbėjimą, jai prašant, Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti: Paulina Aleksandravičienė, Antanas ir Elžbieta Vanda Samborai, Juozas ir Ona Ibenskiai, kunigas Vladas Požėla.