Žydų gelbėtojai
Babonas Antanas
ANTANAS BABONAS
ANTANAS KORSAKAS
ONA KORSAKIENĖ
ALGIRDAS KORSAKAS
Sara Furmanskytė (vėliau Gurvičienė), gimusi 1922 m., 1941-ųjų birželį baigė gimnaziją Raseiniuose ir svajojo pradėti naują laimingą gyvenimą, tačiau likimas jai lėmė tapti Raseinių žydų, tarp kurių buvo ir jos artimieji, žudynių liudininke. 1941-ųjų liepą Raseinių žydai buvo suvaryti į stovyklą. Liepos 23-ią visus vyrus žydus išvežė į Žieveliškes ir sušaudė.
Baigiantis rugpjūčiui, moteris uždarė Biliūnų dvaro kluone apie 7 kilometrus už Raseinių. Kai už poros dienų atvyko policininkai ir visus apsupo, Sara su savo pussesere Roza pabėgo ir pasislėpė kitam kluone, tuo tarpu moteris išvežė sušaudymui. Policininkams pasišalinus, Sara su Roza dar ilgai drebėjo iš baimės ir bijojo pajudėti. Naktį jos pasiekė Girkalnį ir sustoję prie vieno valstiečio namo paprašė pagalbos. Iš Saros Furmanskytės- Gurvičienės prisiminimų:
Valstietis apžiūrėjo mus ir ėmė garsiai mąstyti: „Ką man su jumis daryti? Jei paliksiu jus, rizikuoju ne tik savo ūkiu, bet ir savo šeimos gyvybe. O jei paleisčiau jus, tas pats lyg jus sušaudyčiau. Einam!“
Taip merginos susipažino su Antanu Babonu, kurio ūkyje slapstėsi nuo 1941-ųjų rugpjūčio 31-os dienos. Už keleto kilometrų nuo Antano Babono ūkio, Gailiūnų kaime gyveno jo sesers Onos Korsakienės šeima. Ona, jos vyras Antanas ir sūnus Algirdas padėjo maistu: dažnai Algirdas su dviračiu naktimis veždavo besislapstančioms merginoms maistą, nes pas Antaną Baboną gyveno didelė giminaičių šeima. Kad apie slapstomas merginas nepasklistų kalbos, niekam apie jas nebuvo sakoma, kol 1942-ųjų liepą jas aptiko tarnaitė. Tuomet Sara su Roza išėjo iš A. Babono ūkio, jos išsiskyrė, slapstėsi skirtingose šeimose, joms teko sunkiai dirbti. Sara susirgo ir 1943 metais vėl sugrįžo pas Antaną Baboną, kur jautėsi labai gerai. Tačiau 1943-ųjų vasarą Sarą pamatė vienas pažįstamas iš Raseinių ir greitai pasklido kalbos, kad Antanas Babonas slepia žydę. Tuomet A. Babonas nuvežė Sarą į Gailiūnų kaimą pas savo seserį Oną Korsakienę. Korsakų šeimoje Sara sulaukė išvadavimo. Visi Korsakų šeimos nariai labai gerai elgėsi su Sara Furmanskyte, po karo ji palaikė labai artimus ryšius su Korsakų šeima ir Antanu Babonu.
Saros pusseserė Roza irgi išgyveno: Antanas Babonas, paslėpęs vežime su šiaudais Rozą, išvežė ją pas savo draugą Rosicką, kur ji ir gyveno iki išvadavimo. Merginos susitiko jau karui pasibaigus, vėliau Sara Gurvičienė ir jos pusseserė Roza Jankelevič (Lurie) su savo šeimomis emigravo į Izraelį, kur ir gyveno iki mirties.