žydų gelbėtojai
Skirkienė Marijona
ONA KAVALIAUSKIENĖ
MARIJONA SKIRKIENĖ
Ona Kavaliauskienė prieškaryje gyveno Kaune ir dirbo namų šeimininke Anos Langleben-Landmanienės (vėliau Anos Koc) tėvų namuose.
Jaunos moterys Ona ir Ana susidraugavo, todėl kai vokiečių okupacijos metais Ona Kavaliauskienė tarp priverstinius darbus dirbančių žydų pamatė savo gerą pažįstamą Aną Langleben-Landmanienę, ji užrašė ant lapelio savo adresą, perdavė jį Anai ir pasakė, – jei tau bus blogai, būtinai man pranešk, aš tave pasiimsiu.
Tačiau Ana negalėjo palikti gete vienų savo sergančių tėvų – Davido ir Rachilės Langleben bei ligonės sesers Rozos, todėl ji pasiliko gete ir kartu su kitais geto kaliniais eidavo į priverstinius darbus. Per pirmąją Inteligentų Akciją 1941-ųjų rugpjūčio 18 d. buvo nužudytas Anos Langleben-Landmanienės vyras Menachemas Landmanas. Geto teritorija vis mažėjo, žmones išveždavo į kitas stovyklas arba sušaudydavo IX forte.
1944 m. kovo 27-ąją Kauno gete buvo įvykdyta nepaprastai žiauri Vaikų Akcija, per kurią naciai ir jų vietiniai pagalbininkai pagrobė visus vaikus iki 12 metų amžiaus bei senus žmones ir išvežė sunaikinimui į Aušvicą. Tą dieną Ana neišėjo į darbą, ji paslėpė savo tėvus ir ligonę seserį gyvenamo namo palėpėje, atsargumo dėlei paslėpė ir kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti į tą palėpę. Per pirmąją Vaikų Akcijos dieną Anos tėvų ir sesers nesurado, tačiau ta pati akcija pasikartojo kitą dieną, tada vokiečiai pastebėjo dureles į palėpę, iš kažkur atsitempė kopėčias ir grubiai ištraukė iš palėpės Anos tėvus bei seserį, Aną primušė, o tėvus ir seserį išsivežė.
Po Vaikų Akcijos Ana susisiekė su Onute, jos susitiko ir nusprendė, kad ilgiau delsti negalima. Kitą dieną, kai Ana buvo priverstiniuose darbuose, jos nusprendė pradėti įgyvendinti Anos gelbėjimo planą – Ona Kavaliauskienė nuvedė Aną pas savo motiną Marijoną Skirkienę, kuri gyveno Višakio Rūdos kaime, Kazlų Rūdos rajone. Jos persikėlė per Nemuną, vėliau jįveikė ilgą kelią pėsčiomis (apie 50 km), kol pasiekė Onos Skirkienės namus. Po kurio laiko Onutė atsivežė į kaimą ir savo vaikus, kurie susidraugavo su Ana, saugojo ją, perspėdavo apie besiartinančius nepažįstamus žmones.
Ana Langleben-Landmanienė (vėliau Ana Koc) globojama Onos Kavaliauskienės ir Marijonos Skirkienės gyveno Višakių Rūdos kaime nuo 1944-ųjų gegužės 5-os iki 1944-ųjų rugpjūčio 1-os dienos t.y. iki Kauno išvadavimo.
Iš Anos Koc prisiminimų:
Ona Kavaliauskienė... kaip aš galėčiau ją užmiršti... Ji buvo tarsi angelas. Ji duodavo man geresnį kąsnį nei savo vaikams – ji turėjo du vaikus, sūnų ir dukrytę. Ir tie mane saugojo. Pamatę vokiečius atbėgdavo: “Teta, vokiečiai!“. Ir mane paslėpdavo.
MARIJONA SKIRKIENĖ
Ona Kavaliauskienė prieškaryje gyveno Kaune ir dirbo namų šeimininke Anos Langleben-Landmanienės (vėliau Anos Koc) tėvų namuose.
Jaunos moterys Ona ir Ana susidraugavo, todėl kai vokiečių okupacijos metais Ona Kavaliauskienė tarp priverstinius darbus dirbančių žydų pamatė savo gerą pažįstamą Aną Langleben-Landmanienę, ji užrašė ant lapelio savo adresą, perdavė jį Anai ir pasakė, – jei tau bus blogai, būtinai man pranešk, aš tave pasiimsiu.
Tačiau Ana negalėjo palikti gete vienų savo sergančių tėvų – Davido ir Rachilės Langleben bei ligonės sesers Rozos, todėl ji pasiliko gete ir kartu su kitais geto kaliniais eidavo į priverstinius darbus. Per pirmąją Inteligentų Akciją 1941-ųjų rugpjūčio 18 d. buvo nužudytas Anos Langleben-Landmanienės vyras Menachemas Landmanas. Geto teritorija vis mažėjo, žmones išveždavo į kitas stovyklas arba sušaudydavo IX forte.
1944 m. kovo 27-ąją Kauno gete buvo įvykdyta nepaprastai žiauri Vaikų Akcija, per kurią naciai ir jų vietiniai pagalbininkai pagrobė visus vaikus iki 12 metų amžiaus bei senus žmones ir išvežė sunaikinimui į Aušvicą. Tą dieną Ana neišėjo į darbą, ji paslėpė savo tėvus ir ligonę seserį gyvenamo namo palėpėje, atsargumo dėlei paslėpė ir kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti į tą palėpę. Per pirmąją Vaikų Akcijos dieną Anos tėvų ir sesers nesurado, tačiau ta pati akcija pasikartojo kitą dieną, tada vokiečiai pastebėjo dureles į palėpę, iš kažkur atsitempė kopėčias ir grubiai ištraukė iš palėpės Anos tėvus bei seserį, Aną primušė, o tėvus ir seserį išsivežė.
Po Vaikų Akcijos Ana susisiekė su Onute, jos susitiko ir nusprendė, kad ilgiau delsti negalima. Kitą dieną, kai Ana buvo priverstiniuose darbuose, jos nusprendė pradėti įgyvendinti Anos gelbėjimo planą – Ona Kavaliauskienė nuvedė Aną pas savo motiną Marijoną Skirkienę, kuri gyveno Višakio Rūdos kaime, Kazlų Rūdos rajone. Jos persikėlė per Nemuną, vėliau jįveikė ilgą kelią pėsčiomis (apie 50 km), kol pasiekė Onos Skirkienės namus. Po kurio laiko Onutė atsivežė į kaimą ir savo vaikus, kurie susidraugavo su Ana, saugojo ją, perspėdavo apie besiartinančius nepažįstamus žmones.
Ana Langleben-Landmanienė (vėliau Ana Koc) globojama Onos Kavaliauskienės ir Marijonos Skirkienės gyveno Višakių Rūdos kaime nuo 1944-ųjų gegužės 5-os iki 1944-ųjų rugpjūčio 1-os dienos t.y. iki Kauno išvadavimo.
Iš Anos Koc prisiminimų:
Ona Kavaliauskienė... kaip aš galėčiau ją užmiršti... Ji buvo tarsi angelas. Ji duodavo man geresnį kąsnį nei savo vaikams – ji turėjo du vaikus, sūnų ir dukrytę. Ir tie mane saugojo. Pamatę vokiečius atbėgdavo: “Teta, vokiečiai!“. Ir mane paslėpdavo.