Rescuers of Jews
Kurliandskis Stasys
STASYS KURLIANDSKIS
ANTANAS VAITIEKŪNAS
1941-ųjų rugpjūčio 7 dienos naktį visus Žeimelio žydus nuvarė į už dviejų kilometrų esantį Vileišių kaimą ir uždarė daržinėje.
Apie tai, kad visus Žeimelio žydus uždarė daržinėje, sužinojo ir Žeimelio kunigas Stasys Kurliandskis. Prieškariu jis bendravo su miestelio žydais, ypač su vaistininko Šulgeiferio šeima.
Abraomas ir Roza Šulgeiferiai buvo įsisūniję našlaitį iš Kauno žydų vaikų namų, nes savo vaikų neturėjo. Tikrasis Josifo tėvas akmenskaldys Kaganas per nelaimingą atsitikimą užsimušė statybvietėje, motina mirė jį gimdydama. Abraomas ir Roza Šulgeiferiai 1928 m. parsivežė aštuonių mėnesių berniuką į Žeimelį, kur jie gyveno ir dirbo savo vaistinėje. Berniuką Roza ir Abraomas Šulgeiferiai įsisūnijo, jis tapo Josifu Šulgeiferiu. Karo pradžioje Šulgeiferių sūnui Josifui buvo apie 13 metų.
Kai visus Žeimelio žydus suvarė į daržinę, kunigas Stasys Kurliandskis, pasitelkęs į pagalbą Lauksodžio parapijos kleboną Antaną Vaitiekūną, nuskubėjo ten, norėdamas išgelbėti Šulgeiferių sūnų. Jie pasakė policininkams, kad vaistininkas Šulgeiferis yra jiems prisipažinęs, jog Josifas yra krikščionių vaikas, pamestinukas. Žinoma, tomis aplinkybėmis tai patvirtino ir Abraomas Šulgeiferis, jis pasakė, kad vaiką paėmė ne iš žydų vaikų namų.
Policininkai atidavė Josifą Šulgeiferį šiems garbaus amžiaus kunigams, ir Josifas gyveno pas Antaną Vaitiekūną klebonijoje. Karui pasibaigus, globėjai Josifui siūlėsi jį nuvežti į Kauną, į žydų vaikų namus, tačiau Josifui buvo jau 17 metų, tad jis atsisakė. Po karo Josifas Šulgeiferis persikėlė į Panevėžį, dirbo vairuotoju, baigė technikumą. Jis lankydavo kunigą Antaną Vaitiekūną.
Visus Žeimelio žydus, tarp jų ir Josifo Šulgeiferio įtėvius Žeimelio vaistininkus Abraomą ir Rozą Šulgeiferius, sušaudė miškelyje šalia kaimo 1941-aisiais rugpjūčio 8-ąją.
ANTANAS VAITIEKŪNAS
1941-ųjų rugpjūčio 7 dienos naktį visus Žeimelio žydus nuvarė į už dviejų kilometrų esantį Vileišių kaimą ir uždarė daržinėje.
Apie tai, kad visus Žeimelio žydus uždarė daržinėje, sužinojo ir Žeimelio kunigas Stasys Kurliandskis. Prieškariu jis bendravo su miestelio žydais, ypač su vaistininko Šulgeiferio šeima.
Abraomas ir Roza Šulgeiferiai buvo įsisūniję našlaitį iš Kauno žydų vaikų namų, nes savo vaikų neturėjo. Tikrasis Josifo tėvas akmenskaldys Kaganas per nelaimingą atsitikimą užsimušė statybvietėje, motina mirė jį gimdydama. Abraomas ir Roza Šulgeiferiai 1928 m. parsivežė aštuonių mėnesių berniuką į Žeimelį, kur jie gyveno ir dirbo savo vaistinėje. Berniuką Roza ir Abraomas Šulgeiferiai įsisūnijo, jis tapo Josifu Šulgeiferiu. Karo pradžioje Šulgeiferių sūnui Josifui buvo apie 13 metų.
Kai visus Žeimelio žydus suvarė į daržinę, kunigas Stasys Kurliandskis, pasitelkęs į pagalbą Lauksodžio parapijos kleboną Antaną Vaitiekūną, nuskubėjo ten, norėdamas išgelbėti Šulgeiferių sūnų. Jie pasakė policininkams, kad vaistininkas Šulgeiferis yra jiems prisipažinęs, jog Josifas yra krikščionių vaikas, pamestinukas. Žinoma, tomis aplinkybėmis tai patvirtino ir Abraomas Šulgeiferis, jis pasakė, kad vaiką paėmė ne iš žydų vaikų namų.
Policininkai atidavė Josifą Šulgeiferį šiems garbaus amžiaus kunigams, ir Josifas gyveno pas Antaną Vaitiekūną klebonijoje. Karui pasibaigus, globėjai Josifui siūlėsi jį nuvežti į Kauną, į žydų vaikų namus, tačiau Josifui buvo jau 17 metų, tad jis atsisakė. Po karo Josifas Šulgeiferis persikėlė į Panevėžį, dirbo vairuotoju, baigė technikumą. Jis lankydavo kunigą Antaną Vaitiekūną.
Visus Žeimelio žydus, tarp jų ir Josifo Šulgeiferio įtėvius Žeimelio vaistininkus Abraomą ir Rozą Šulgeiferius, sušaudė miškelyje šalia kaimo 1941-aisiais rugpjūčio 8-ąją.