Žydų gelbėtojai

„Tegu mane gestapas sušaudo, bet tegul visi mato, kad yra ryžtingų žmonių“ / Bronius Gotautas

Bronius Gotautas gimė 1901 metais Šilalės valsčiuje. Caro laikais lietuvių kaimiečių vaikai jokio mokslo negaudavo. Išaugo ir Bronius beraščiu. Anksti jis paliko gimtuosius namus, ir Kaune susidraugavo su Petrašiūnų vienuoliais kapucinais. Apie jį pasakojo, kad jis buvo nepaprastai originalus žmogus, jautrus, švelnus, kupinas beribės meilės visiems nuskriaustiesiems. Jis buvo didis altruistas, bebaimis kovotojas prieš hitlerinius budelius. Išgelbėtieji apie Broliuką pasakojo, kad jis buvo apsirengęs užlopyta miline, per pečius persimetęs odinį krepšį. Jame, greta knygų, buvo ir vaistų, ir maisto produktų, kuriuos jis nemokamai dalindavo vargstantiems. Pats gyveno labai vargingai, tiesiog asketiškai. Vasarą vaikščiodavo basas, valgydavo labai kukliai, nakvodavo, kur jį naktis užklupdavo. Broliukas visai negyveno sau. Užtat buvo visų labai gerbiamas. Jis veikdavo labai drąsiai, nė kiek nesirūpindamas savo likimu. Kartą jis pasakė: „Tegu mane gestapas sušaudo, bet tegul visi mato, kad yra ryžtingų žmonių“. Karo pabaigoje gestapas Bronių Gotautą suėmė. Savo kilnų gyvenimą Bronius Gotautas baigė Vokietijoje, net nežinodamas, kad Izraelis jam suteikė Pasaulio Tautų Teisuolio vardą.

Judelis Ronderis
Ilgametis žydų gelbėjimo temos tyrinėtojas, buvęs Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojas
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija